Iš eurokomisarės posto – tiesiai į prezidentus. Jau tada 53-ejų politikė buvo ryški rinkimų favoritė.
Ryškia politine persona ji išliko iki šiol. Tiesa, pirmoji jos kadencija vertinama kaip blankesnė, tai nulėmė 2014-aisiais užaštrėjusi tarptautinė situacija, leidusi jai imtis lyderio vaidmens. Būtent nuo tada ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje D.Grybauskaitė pagarsėjo kaip kovotoja ir už Ukrainą, ir už pačios Lietuvos saugumą. Ekspertai vienareikšmiškai sako, kad tai – vienas svarbiausių prezidentės pasiekimų.
„Mes turime partnerystę tokią, kad šiandien galime jaustis daug saugesni ir manau, kad čia yra prezidentūros didelis nuopelnas ir už tai reikia atiduoti duoklę“, - TV3 sakė politologė Rima Urbonaitė.
Kritikos šalies vadovei randa ir ekspertai. Vienas esminių pokyčių po D.Grybauskaitės atėjimo į valdžią – pastebimai atšalę santykiai su Lenkija, ir ne tik.
„Tai yra ne tik Lenkija, kurią mes visada pirmu numeriu iškeliame, bet ir apie mūsų Baltijos seses – Latviją ir Estiją. Dialogas pastaruoju metu lyg ir yra, matome susitikimus, bet čia dar neišdirbtas klodas“, - komentavo R.Urbonaitė.
Pasak R.Urbonaitės, trūksta dialogo ir su Skandinavija. Dar prezidentė per pirmąją kadenciją bandė megzti ryšį su A.Lukašenka, tik užmojis viršijo galimybes. Ekspertų teigimu, nematyti stebuklų ir teisėsaugos pertvarkoje.
Visgi žmonės dėl to nepyksta, o ir kritika šalies vadovei atsimuša kaip žirniai į sieną. Šiuo požiūriu ji netgi lyginama su Algirdu Brazausku.
„Jinai daugelio mūsų galvose yra stiprus lyderis ir vienintelis politikas, esantis šiek tiek aukščiau tos pilkos, nešvarios politikos. Šitą įvaizdį laikydama tai sėkmingai darė. Užtenka pasižiūrėti, per kokią šventę ji yra vienintelis politikas, kuriam užtenka išeiti į sceną ir jam ploja žmonės, o ne nušvilpinėja“, - mano komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.
D.Grybauskaitei prezidento poste liko dveji metai. Pavardės pakeisti šalies vadovę pamažu jau lenda į viešumą. Vienintelis kol kas atvirai norą išreiškė Naglis Puteikis, neabejojama, kad posto sieks Vygaudas Ušackas, minimos ir socdemų Vytenio Andriukaičio ir Vilijos Blinkevičiūtės pavardės. Apsisprendimą vis dar slepia ir premjeras Saulius Skvernelis. Visgi ekspertai pasigenda ryškių charizmatiškų kandidatų, tarp kurių užvirtų aštri konkurencija.
„Galbūt bus mums ir visai netikėtų pavardžių, bet per tuos 2 metus gali viskas taip pasikeisti, kad net šiandien minimi kandidatai į kandidatus netaps nei kandidatais ir praras kandidato į kandidatus statusą“, - mano politologė R.Urbonaitė.
Pati prezidentūra kaip svarbiausią pastarųjų metų darbą akcentuoja įdirbį užtikrinant vaikų saugumą, mažinant socialinę atskirtį. Tiesa, ekspertai pažymi, kad lietuviai prezidento funkcijas suvokia klaidingai. Pagrindinė šalies vadovo sritis yra užsienio politika, o žmonės tikisi, kad prezidentas išspręs visas jų problemas.
