Į šalį plaukiant europinei paramai, kuria besinaudojantys miestai ir rajonai turizmui bei visuomenės poreikiams pritaiko dvarus ir kitus istorinius objektus, ne vienam kyla klausimų, kodėl brangūs projektai aplenkia Astravo dvaro sodybą. Svarstoma, kodėl romantišku klasicizmu, itališkuoju renesansu bei itališkų vilų prabanga ir aristokratizmu dvelkiantys rūmai ir jų prieigos negali tapti turistų traukos centru.
Romantišku klasicizmu bei itališkuoju renesansu dvelkiantis ir į prabangią vilą panašus Astravo dvaro pastatas iš fabriko administracijos patalpų galėtų virsti Biržų kraštą reprezentuojančiais ir svečių laukiančiais rūmais. Tačiau savivaldybė neturi teisės į savo rengiamus ir Europos Sąjungos bei valstybės lėšomis remiamus projektus įtraukti privačios nuosavybės. Astravo dvaro pastatus valdo ne geriausius finansinius laikus gyvenančio „Siūlo" fabriko akcininkai.
Atvykėlius iš svečių šalių priimantys biržiečiai tik gūžčioja pečiais bandydami suprasti, ar dešimtis milijonų investuojant į Biržų pilies tvirtovę ir renčiant neaiškios paskirties statinius nebūtų tikslinga kurti Astravo dvaro sodybos tvarkymo projektus.
Apie tai prisiminta ir artėjant Tarptautinei paminklų apsaugos dienai, kuri pažymima balandžio 18 dieną.
Dvaro pastatai – „Siūlo" įmonės balanse
Ne visi žino, kad Biržų pilį ir Astravo rūmus skiria esminis dalykas – jų statusas. Biržų tvirtovę ir piliakalnį valdo rajono savivaldybės taryba, o Astravo dvaro sodybos pastatai (rūmai, arklidės, šunininko namelis ir sudegęs malūnas) yra privati nuosavybė.
Grafų Tiškevičių šeimai priklausiusio dvaro šeimininkai dabar yra Vidmanto Gražinio vadovaujamos akcinės bendrovės „Siūlas" akcininkai. Kiek akcijų priklauso jo šeimos nariams, direktorius nesako, tik tvirtina, kad kontrolinis įmonės akcijų paketas yra tikrai ne Gražinių rankose.
„Siūlo" akcininkų sąrašuose nebėra ir valstybės, gal prieš dešimt metų dar valdžiusios 10 procentų įmonės akcijų.
Pasak V. Gražinio, valstybės dalies neliko, kai 2000 – aisiais metais „Siūlo„ akcijų pirkime aktyviai dalyvavo „berniukais“ vadinti jauni ir verslūs vilniečiai. Būtent jie ir paskatino daug aistrų sukėlusį akcijų judėjimą, kuris baigėsi tuo, kuo ir turėjo baigtis – pelningu sandoriu ir akcijų koncentracija.
Permainingus laikus gyvenančios įmonės balanse yra vertingas turtas – Astravo rūmai, buvusios arklidės, virtusios gamybiniais cechais, ir šunininko namelis, kuriame dabar įsikūrusi parduotuvė.
„Visas kompleksas buvo atiduotas privatizavimui 1991 metais. Panašiu metu buvo privatizuota ir Biržų pieninė„, – sako įmonės direktorius V. Gražinys, „Siūlui“ pradėjęs vadovauti 1990 metų kovo 12 – ąją, kitą dieną po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
„Tai buvo ne rajono kompetencija", – ne tik lininių audinių fabriko gamybos įrenginių, bet ir valstybės saugomo kultūros paveldo objekto pastatų privatizavimą vertina V. Gražinys.
Kultūros paveldo objektų stebėseną vykdo savivaldybė
„Tuo metu mūsų valstybėje vykusio privatizavimo faktas – nenormalus procesas", – apie Astravo dvaro privatizavimą kalba Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Panevėžio teritorinio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas. Tačiau, anot jo, nuo sovietmečio laikų valstybės saugotas objektas niekur nedingo iš paveldosaugininkų akiračio, Astravo dvarui galioja kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių įstatymų reikalavimai.
Į kultūros paveldo objektų sąrašą Astravo dvaro sodyba įregistruota 1963 metais. Valstybės saugomu Astravo dvaras pripažintas 2005 metais, o kultūros paminklo statusas jam suteiktas 2008 – aisiais.
A. Umbrasas primena, kad už kultūros vertybių apsaugą, esančią rajono teritorijoje, atsako savivaldybė. Joje dirbanti paveldosaugos specialistė Danutė Černienė turinti vykdyti Astravo dvaro sodyboje esančių statinių stebėseną ir ataskaitas apie kultūros paveldo objektų būklę kiekvienais metais pateikti Kultūros paveldo departamentui (KPD).
Agresyvi ir paminklui galinti pakenkti aplinka – aplinkosaugos institucijų rūpestis.
Nors A. Umbrasas kalbėjo, kad savivaldybės paveldosaugos specialistė ataskaitas dėl Astravo dvaro pastatų būklės vertinimo KPD turinti teikti kasmet, Biržų rajono savivaldybėje dirbanti D. Černienė tvirtino ką kita.
Pasiteiravus, ar gamyboje naudojamos cheminės medžiagos nebaigs suardyti kultūros paminklu laikomų buvusių arklidžių, specialistė atsakė: „Vykdoma kultūros paveldo objektų stebėsena. Astravas – šių metų planuose. Tikrinti turime kartą per penkerius metus".
Parkas ir užtvanka – neprivatizuoti
Kylant klausimams, ar Astravo dvare šeimininkaujantys savininkai ir jų įgaliota įmonės administracija pakankamai gerai prižiūri Astravo parką, paaiškėjo, kad jis neprivatizuotas. Parkas yra valstybės žemėje ir jo priežiūra privalo rūpintis savivaldybė, o ne „Siūlo" bendrovė.
34 hektarų užimančio parko priežiūrai reikia lėšų. Jų būtų galima gauti rengiant projektus, kuriems skiriama Europos Sąjungos (ES) parama. Tačiau tam privalo būti parengtas parko tvarkymo techninis projektas, kuris neįmanomas be specialiojo plano parengimo.
Pasak Biržų rajono savivaldybės specialistės D. Černienės, šiuo metu specialiojo plano rengimą finansuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas. Turint šį planą bus galima rengti techninį projektą, numatantį parko regeneraciją, sutvarkymą, taip pat Širvėnos ežero pakrančių tvarkymą, prieplaukos įrengimą ir pan.
„Kadangi parkas yra savivaldybės žinioje, galima dalyvauti įvairiuose ES ir valstybės lėšomis finansuojamuose projektuose, tikėtis dalinės paramos", – sako D. Černienė.
Savivaldybės žinioje – ir Astravo užtvanka bei tiltas.
Įmonė gali tikėtis tik nedidelės paramos
Tuo tarpu dvaro pastatus valdančios „Siūlo" bendrovės ketinimus vystyti turizmo verslą kol kas stabdo lėšų stygius ir užkirstas kelias šiam tikslui gauti milijonus.
Įgiję teisę į Astravo dvaro pastatus, akcininkai prarado galimybę būti remiami iš ES ir valstybės fondų. Jie savo jėgomis prižiūri valstybės saugomą kultūros paminklą, kiekvieną vykdomą darbą derindami su kultūros paveldo priežiūros tarnybomis.
Jei pastatai priklausytų valstybei, juos pertvarkydama ir pritaikydami visuomenės poreikiams įmonė galėtų gauti net 90 proc. tam reikalingų lėšų. Dabar gi tegalima tikėtis iki 40 proc. paramos, o likusią dalį tektų finansuoti savo lėšomis.
„Ne vieną milijoną kainuojančių projektų mes kol kas vykdyti negalime. Svajonių turime ir apie „Lino kelią„, ir muziejų, bet kol kas per skystos mūsų blauzdos“, – kalbėjo „Siūlo" direktorius V. Gražinys, kartu su kitais akcininkais įgijęs teisę į išskirtinio grožio vietoje esantį didelės vertės turtą – grafų Tiškevičių šeimos statytus Astravo rūmus ir kitus pastatus.
Kokia šio turto vertė bus savivaldybei sutvarkius parką, net sunku įkainoti.
