Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, savo poziciją šiuo klausimu jie išdėstė Lietuvių kalbos institute (LKI) surengtoje diskusijoje. LKI Kalbos ir istorijos dialektologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja Onutė Aleknavičienė pabrėžė, kad leidus dokumentuose asmenvardžius rašyti ne lietuviškais rašmenimis atsirastų naujų raidžių.
Kalbininkė pateikė galimą situaciją, kai asmuo telefonu registruodamasis poliklinikoje nurodys pavardę „Yelaėnik" (itin populiari pavardė Lenkijoje - aut.). „Registratorė turės ją surinkti kompiuteriu ir identifikuoti asmenį informacinėje sistemoje. Kiek kartų ji turės to žmogaus klausti, kaip rašyti pavardėje girdimą garsą „ž", kuris yra dviejose vietose ir rašomas skirtingai - „y" ir „ė"? Jei nepavyks surinkti, sistema asmens neidentifikuos", - tikino O.Aleknavičienė.
Tikslus pavardės užrašymas dokumente, pasak kalbininkės, yra svarbus asmens identifikavimo požymis. „Priminsiu istoriją, kai 2011 metais Austrijoje buvo sulaikytas, o vėliau paleistas Michailas Golovatovas, figūruojantis Sausio 13-osios byloje. Nors jam buvo išduotas Europos arešto orderis, Šengeno informacinėje sistemoje to žmogaus vardas buvo įvestas kaip „Michail", o pase ir Suomijos ambasados Maskvoje išduotoje vizoje - kaip „Mikhail". Pretekstas neišduoti jo ir buvo ta viena raidė", -pabrėžė O.Aleknavičienė.
Dauguma diskusijoje dalyvavusių kalbininkų ir LKI mokslininkų įsitikinę, kad asmenvardžių rašymo dokumentuose problemą išspręstų du įrašai - oficialus, kuris būtų rašomas vien lietuviškais rašmenimis, ir neoficialus - rašomas ir nelietuviškais rašmenimis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
