Bendrą nekilnojamąjį turtą valdantys kaimynai neturi jokių paslapčių ir gali dalytis net savo asmens kodais. Bent jau taip nurodo šalies įstatymai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Kartu su nuosavybės dokumentais - šūsnis lapų su kitų žmonių asmens kodais ir informacija apie finansinius įsipareigojimus. Tokią „dovaną“ gavo Vilniaus Perkūnkiemio gyvenamajame komplekse butą įsigijusi Rosita Nikitinienė.
Neseniai vilniete tapusią moterį apstulbino dokumentų paketas, kurį išdavė Registrų centro Vilniaus filialas.
Segtuve - Nekilnojamojo turto registro išrašas. Jį sudaro 128 puslapiai su kelių šimtų Perkūnkiemio gyventojų vardais, pavardėmis, asmens kodais, pirkimo ir pardavimo sutarčių numeriais.
Dokumente nurodoma, kam ir kokiu teismo sprendimu suvaržoma nuosavybės teisė.
Pasklaidžius šūsnį lapų matyti ir kas iš gyventojų įsigijo ne tik butą, bet ir požeminį garažą.
Tačiau tai, kad šūsnis lapų su kitų žmonių asmens duomenimis išplatinti tarp Perkūnkiemio naujakurių, nėra joks įstatymo pažeidimas.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų praktika taip bendraturčių duomenys yra tvarkomi teisėtai“, - apie Perkūnkiemio atvejį kalbėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė.
Įsigydami butus gyventojai drauge pirko ir sklypą, kuriame buvo statomi namai.
Todėl jie tapo ne tik namo, bet ir sklypo bendraturčiais.
Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatas, vieni iš registre saugomų duomenų yra bendraturčio vardas, pavardė, asmens kodas, pilietybė, taip pat informacija, kokios daikto, šiuo atveju - pastato, dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme sakoma, kad naudoti asmens kodą tvarkant asmens duomenis galima tik gavus asmens sutikimą. Numatomos ir kelios išimtys. Viena jų -be asmens sutikimo duomenis galima naudoti registruose.
Nieko bloga, kad kaimynų asmens duomenys nėra paslaptis viso gyvenamojo komplekso kaimynams, nemato ir Registrų centro specialistai.
