Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įsitikinęs, kad užsienio politikoje lemia asmeniniai kontaktai. „Visada“, – taip interviu LRT visuomeniniam kanalui tvirtino naujame poste kojas vos apšilęs L. Linkevičius. Jo žodžiais, „gali pasirašyti susitarimą, dokumentus suderinti, tačiau jei nebus kontraktų, tie susitarimai nejudės“. Kitaip tariant, mūsų ir jūsų likimas valdomas kažkieno asmeninėmis simpatijomis ir antipatijomis. Visada! Taip buvo, yra ir bus.
L. Linkevičiaus pareiškimą galima vertinti dvejopai. Galime tikėti, jog iš tiesų visada užsienio politikoje lemia asmeniniai kontaktai. Bet jeigu taip, tuomet, kokios asmeninės L. Linkevičiaus pažintys nulėmė, kad Vyriausybė štai trečiadienį pranešė pritarusi diplomatinių santykių užmezgimui su Mikronezijos Federacinėmis Valstijomis, Papua Naująja Gvinėja ir Tonga.
Susitarimas, jei remtumės L. Linkevičiaus logika, pajudėjo. Dokumentai kaip ir suderinti. Tad įdomu, ar ponas L. Linkevičius asmeniškai susipažino su Papua Naujosios Gvinėjos aborigenais, laikas nuo laiko mintančiais priešiškų genčių atstovais, o gal kas iš jo patarėjų lankėsi šioje valstybėje. Juk ten, Papua Naujojoje Gvinėjoje, tikima, kad suvalgius nedorėlį (pavyzdžiui, nužudžiusį jūsų giminaitį) sykiu atsikratoma ir blogio, kuris buvo įsikūnijęs į nusikaltėlį. Ir tai neturi nieko bendra su pomėgiu kiaulienai, arklienai ar žmogienai. Tiesiog ten vis dar gajos tokios tradicijos. Netikite, pasižiūrėkite dokumentinį BBC serialą „Gentis“ (angl. „Tribe“), kurio vienoje serijų („Kombai“) britų keliautojas ir žurnalistas Briusas Peris (Bruce Parry), dovanodamas tabaką įsiteikė džiunglėse gyvenantiems kombai genties vyrams. Šie per kelias savaites jam ir papasakojo savo papročius, keliančius siaubą Vakarų civilizacijai.
Tikiu, kad L. Linkevičius žmogienos nevalgo. Jos nevalgo ir jo patarėjai. Matyt, nei tabaku, nei kitomis dovanomis neįsiteikinėja jis ir kitų šalių vadovams, mėginant užmegzti diplomatinius santykius ar pasirašyti susitarimus. Bet, kaip sakė L. Linkevičius, asmeniniai kontaktai lemia visada. Jei tiesiogiai priimtume šią frazę, turėtume patikėti, kad visgi L. Linkevičius kažką asmeniškai aptarinėjo su Okeanijos valstybių vadovais ar bent jau ministrais. Tačiau tose šalyse nei jis, nei jo patarėjai nesilankė. Pirmasis jo vizitas suko ne Ramiojo vandenyno salų link, o kur kas arčiau – Lenkijos pusėn. Ten jis susitiko su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu, su kuriuo L. Linkevičius pažįstamas nuo 1995 m., kai abu diplomatai ėjo savo valstybių krašto apsaugos ministrų pareigas.
Drįstu abejoti, kad pirmąją išvyką būtent į Lenkiją nulėmė asmeninė L. Linkevičiaus pažintis. Bet jeigu iš tiesų visada nulemia pažintys, ar tokiu atveju ne per didelė galia suteikiama dviems žmonėms, spręsti, kas naudinga, o kas nenaudinga Tautai? Pavyzdžiui, man asmeniškai nekelia jokios alergijos dvikalbės lentelės kažkur Šalčininkuose. Neisterikuoju ir dėl vardų bei pavardžių rašymo pasuose taip, kaip to siekia Lietuvos lenkai. Ar tas žmogus bus Radoslavas ar Radoslaw. Man, kaip sakoma, visiškai vienodai. Jei žmogui nuo to geriau, tai kuo čia aš dėtas. Kur kas baisiau, kai komentaruose dalis lietuvių nenaudoja lietuviško raidyno, o dar bjauriau, kai vietoje „viskas“, rašo „wiskas“, vietoje „prašau“, rašo „prashau“. Tuomet ta isterija dėl dvikalbių lentelių Šalčininkuose atrodo lyg devyniasdešimtmetės maivymasis prieš veidrodį, sau kartojant, kad kitą dešimtmetį būtinai ištekėsiu. Bet yra ir kitaip manančiųjų – dvikalbių lentelių įteisinimas, girdi, tai nepagrįstas nuolaidžiavimas Lenkijai.
Visgi, mano galva, jei L. Linkevičiui su R. Sikorskiu pavyks užglaistyti tarp Lietuvos ir Lenkijos kilusius nesutarimus (dėl lietuviškų mokyklų Lenkijoje arba Lietuvos lenkams suteikiamų išlygų), kad ir pasinaudojant asmeninių kontaktų galia, nuo to geriau bus visiems.
Kita vertus, asmeninių kontaktų galia galbūt perdėta. Juk Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė pietauti su JAV prezidentu Baraku Obama, bet tai nesutrukdė jai aptarti Lietuvos santykių su didžiosiomis JAV kompanijomis. Tad gal ne pažintys lemia užsienio politikoje, o interesai. Jei Lietuvai naudinga, bendraujame kad ir su „Gazpromu“, jei nenaudinga, ieškome alternatyvų ir kalbamės su kitais.
