A. Dulkys pirmadienį lankėsi Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje Seime, kur sulaukė klausimų dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ruošiamos sveikatos priežiūros įstaigų reformos.
Sulaukė priekaištų dėl perteklinių mirčių
Seimo narys, socialdemokratas Julius Sabatauskas ministro teiravosi, ar ketinimas perbraižyti Lietuvos gydymo įstaigų tinklą neturės neigiamų priežasčių, turint omenyje, kad COVID-19 pandemijos metu dalis pacientų bent iš pradžių negalėjo gauti reikiamų paslaugų dėl itin užimtų ligoninių.
„Dėl kovido, pavyzdžiui, trūkumas lovų buvo. Ir tuo pačiu buvo mažinama planinių paslaugų apimtis. Iš kitos pusės, dėl to, galima sakyti, pernai atsirado ir ta didžiulė perteklinių mirčių problema, kuri praktiškai artėja prie kosminių skaičių. Kur, lyginant su ankstesniais metais, niekada tiek žmonių nemirė, kaip dabar, vien dėl to, kad jie negauna paslaugų.
Viena iš pagrindinių problemų – perteklinių mirčių. Mano manymu, ji tiesiogiai koreliuoja su rajoninių ligoninių apimčių mažinimu, nes jos pilnai galėtų kompensuoti didžiųjų ligoninių užimtumą dėl kovido. Tačiau, kaip generolas, jūs tos kariaunos nesugebate suvaldyti“, – ministrui sakė J. Sabatauskas.
Anot A. Dulkio, teiginys, kad planuojamoje reformoje kalbama apie paslaugų skaičiaus mažinimą, yra melagingas. Atvirkščiai, joje kaip tik kalbama apie permainas iš stacionarių į ambulatorines dienos paslaugas, kad žmonės mažuose miesteliuose pagalbą galėtų gauti arti namų, o ne tik didmiesčiuose.
„Kad žmonės nustotų važinėti iš mažų miestelių į didžiuosius miestus šapą iš akies išsiimti, ir tokių cirkų turime“, – patikino ministras.
Tuo metu, kalbėdamas apie perteklinį mirtingumą koronaviruso pandemijos metu, A. Dulkys atkreipė dėmesį, kad ši situacija jau iki pandemijos buvo labai komplikuota.
„Ar prevencinėmis, ar gydymo priemonėmis išvengiamo mirtingumo tema Lietuvoje... Lietuva dar iki pandemijos buvo Europos Sąjungos dugne. Taip, pandemija tuos dalykus apsunkino, daugelis žmonių negavo paslaugų, daugeliui žmonių tos ligos dar labiau paskatino jų blogą sveikatą.
Kai atsinaujino paslaugos, žmonės vengė vykti į įstaigas, nes buvo viruso baimė. O šiandien dar yra ir skiepijimosi ir manymo apie skiepijimą problema. Nes, jei pasižiūrėsite, kokie paskiepyti žmonės miršta nuo kovido, tai, kaip taisyklė, yra jau žmonės senyvo amžiaus ir turintys papildomų gretutinių ligų.
Lietuvos perteklinių mirčių rodikliai jau nėra tokie blogi, situacija yra geresnė. Nes banga siaučia per visą Europą ir tie skaičiai keičiasi. Jeigu lyginsime antrąją pandemijos bangą su dabartine, tai skirtumas yra pakankamai didelis. Skiepijimasis yra labai efektyvi priemonė, padeda išvengti daugybės mirčių“, – kalbėjo ministras.
Šį spalį Statistikos departamentas pranešė pastebėjęs, kad šių metų rugsėjo-spalio mirtingumo skaičius buvo aukščiausias per pastaruosius 20 metų.
„Išankstiniu skaičiavimu (kuris neatsižvelgia į demografinius pokyčius tarp skirtingų metų), per šių metų 31–41 savaičių laikotarpį (nuo 2021-08-02 iki 2021-10-17, iš viso 11 savaičių) mirė 1600 žmonių daugiau nei būtų galima tikėtis iš tokio paties laikotarpio ankstesniais metais, kuomet nebuvo pandemijos. Tad šio laikotarpio mirčių perviršis yra 1600“, – spalį savo „Facebook“ paskyroje rašė Statistikos departamentas.
