Parašus ministro interpeliacijai surinkusi opozicija klausė: kodėl visuomenei meluota apie pandemijos suvaldymo planą? Kokia yra dabartinė pandemijos suvaldymo strategija? Kodėl nesiimta papildomų skatinimo priemonių – vienkartinių išmokų, nuvykimo skiepyti į namus? Kuo remiantis vasarą buvo atšauktas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose asmenims, kurie yra pasiskiepiję ir turi galimybių pasą, kodėl atsisakyta pasiskiepijusių asmenų testavimo kaip prevencinės priemonės?
Artimiausiu metu ant Vyriausybė stalo – vakcinų sukeltos žalos atlyginimo klausimas
Ministras pripažino, kad Vyriausybė šiuo metu svarsto vakcinų sukeltos žalos atlyginimo sąlygas ir jos artimiausiu metu atsidurs ant Vyriausybės stalo.
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Sveikatos apsaugos ministerija įvertino būtinybę sukurti teisines prielaidas atlyginti žalą, kurią lemia sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos į vakcinas, skirtas vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas (toliau – pandeminės vakcinos).
Šiuo metu vertinamos galimos pandeminių vakcinų sukeltos žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka, kurios artimiausiu metu bus pateiktos svarstymui Vyriausybėje.
Tokio žalos atlyginimo mechanizmo įteisinimas, tikėtina, padidintų pasitikėjimą pandeminėmis vakcinomis ir potencialiai paskatintų drąsiau skiepytis tą nedidelę gyventojų grupę, kuri vis dar delsia tai daryti dėl šalutinių poveikių baimės“, – atsakė ministras A. Dulkys.
Ministras pažymi, kad sasaulis su koronaviruso pandemija gyvena jau beveik dvejus metus. Lietuva, deja, ne išimtis. Ką per tą laiką visi vienareikšmiškai suprato, tai kad virusas yra ne tik itin klastingas, tačiau ir nuolat kintantis, verčiantis visus operatyviai keisti esamas ar pritaikyti naujas kovos priemones.
Šiandien visas pasaulis dėlioja Omikron atmainos valdymo gaires, o pernai metais, tuo pačiu metu, apie viruso atmainas, kurios šiuo metu itin apsunkina epidemiologinę situaciją, dar nebuvo išsamiai žinoma.
Ministras atsakė: planas buvo paskelbtas dar sausio mėnesį
Interpeliacijoje A. Dulkio klausiama, kodėl visuomenei meluota apie pandemijos suvaldymo planą, kokia yra dabartinė pandemijos suvaldymo strategija, kodėl pasirinkta „iš esmės prievartinė vakcinacijos strategija“, kodėl nesuskubta pirkti vakcinacijos viešinimo kampanijos paslaugų.
Ministras atsakė, kad apie pandemijos suvaldymo planą ne kartą buvo kalbėta žiniasklaidos priemonėse. Jį galima surasti ir SAM tinklalapyje, kur planas buvo paskelbtas dar šių metų sausio mėnesį (https://sam.lrv.lt/lt/koronavirusas/informacija-visuomenei/covid-19-valdymo-strategija-irpriemones).
„Jei minimą dokumentą pasirodė pernelyg sudėtinga surasti SAM interneto svetainėje,
visiems įprastas paieškos įrankis „Google“ pirmuosiuose paieškos rezultatuose suteikia nuorodą į SAM polapį, skirtą COVID-19 strategijai ir priemonėms. Tai, kad šis planas (strategija) skelbtas ministerijos tinklalapyje dar 2021 m. sausio mėnesį, galėjo asmeniškai įsitikinti ir opozicijos atstovai, kai 2021 m. pradžioje, kviečiant į opozicinę Darbo partijos frakciją, su ja buvo supažindinti“, – atsakė ministras A. Dulkys.
Ministras nurodė, kad vadovaudamasi šios strategijos atskiromis dalimis, Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba prie Vyriausybės (NEPT) teikdavo ir teikia rekomendacijas Vyriausybei, kuri priima atitinkamus sprendimus ir kartu su ministerijomis ar kitomis įstaigomis užtikrina jų įgyvendinimą. NEPT pasiūlymams dėl COVID-19 ligos valdymo pasitarimų protokolai taip pat skelbiami viešai.
Pandemijos valdymas užtikrinamas įgyvendinant Vyriausybės nutarimus ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus bei kitus reikalingus atitinkamų sričių ministrų įsakymus. Visi sprendimai priimami atsižvelgus į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kitų šalių patirtį, ekspertų siūlymus ir turimus nacionalinius duomenis.
„Pažymėtina, kad ši Vyriausybė, esant galimybei, sprendimus priima palikdama laiko verslui ir visuomenei susipažinti ir pasiruošti prieš jiems įsigaliojant (pvz., reikalavimai dėl Galimybių paso privalomumo, privalomas profilaktinis testavimas, Galimybių paso galiojimas ir kt.)“, – nurodė A. Dulkys.
COVID-19 pandemijos valdymo planas (vėlesnis pavadinimas – COVID-19 valdymo strategija) buvo pradėta rengti 2020 m. lapkritį, dar iki 18-osios Vyriausybės paskyrimo. Strategija kūrė ne vien ministras, bet visa kompetentingų žmonių komanda, tarp jų buvo ir Seimo narė Jurgita Sejonienė.
„Kiekvieną kartą teikiant siūlymus Vyriausybei dėl karantino nutarimo keitimo buvo vertinamos pagrindinės stebimų rodiklių reikšmės ir būtent tai padėjo užtikrinti visų bendrą supratimą, ką turime padaryti, kad pasiektumėme išėjimo iš karantino būklę. Turime padėkoti visiems Lietuvos žmonėms, kurie skiepijasi, dėvi kaukes, laikosi saugaus atstumo, dezinfekuoja rankas, pernai metais Kalėdas sutiko nelankydami savo artimųjų – kiekvienas jų prisidėjo prie to, kad iš pirmos vietos pasaulyje (pagal naujų atvejų skaičių), kuri buvo paveldėta iš praėjusios Vyriausybės, Lietuva pasiekė tai, ką turime dabar - galimybę ir toliau bendrauti, veikti, susitikti, neužsidaryti“, – atsakė A. Dulkys.
Apie senjorus: jiems reikia ne reklaminio klipo, o asmeninio pokalbio
Ministras išsamiai paaiškino ir apie vakcinacijos kampaniją, kaip ji buvo vykdoma. Pasak ministro, šiandieninei valdžiai vakcinacijos temos viešinimas buvo, yra ir bus neatsiejama COVID-19 ligos valdymo komunikacijos dalis.
„Šiandien turime orientuotis į pažeidžiamiausias ir vis dar pilnai neimunizuotas visuomenės grupes, pavyzdžiui, senjorus. Šiandien jau esame paskiepiję apie 74 proc. senjorų, tačiau ir toliau turime dėti visas pastangas kiek įmanoma daugiau jų paskiepyti.
Jiems nereikia 30 sekundžių televizijos ar radijo klipo. Jiems reikia 30 minučių asmeninio pokalbio. Kiekvienam asmeniškai skambina gydytojai ir savanoriai, tokių pokalbių metu atsakoma į visus senjorų klausimus, sklaidomos turimos abejonės ir nerimas. Į šiuos pokalbius įdedama daug nuoširdumo ir skiriama nemažai laiko. Šis darbas yra nematomas, tačiau sunkus ir atsakingas“, – dėstė A. Dulkys.
Taip pat klausiama, kodėl gegužę pastebėjus lėtėjantį vyresnio amžiaus asmenų skiepijimosi tempą nesiimta papildomų skatinimo priemonių – vienkartinių išmokų, nuvykimo skiepyti į namus ir pan., kodėl šeimos gydytojų kabinetai iki šiol pilnai neaprūpinti vakcinomis.
Opozicijos atstovai teiraujasi, kuo remiantis vasarą buvo atšauktas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose asmenims, kurie yra pasiskiepiję ir turi galimybių pasą, kodėl atsisakyta pasiskiepijusių asmenų testavimo kaip prevencinės priemonės, ar viruso plitimo neskatino sprendimas nesiizoliuoti artimą kontaktą su sergančiuoju COVID-19 turėjusiems, bet skiepytiems žmonėms.
Taip pat A. Dulkio klausiama, kodėl nukeltas infekcinių ligų klasterio kūrimas, kodėl pandemijos metu „didelė dalis įstaigų yra destabilizuotos ir toliau lieka be vadovų, o kai kurie vadovai yra atleidžiami abejotinomis aplinkybėmis“, kodėl kitąmet medikų algas žadama didinti tik 6 proc., nes šį augimą „suvalgys“ infliacija.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Seimo posėdyje ministro atsakymai turi būti svarstomi ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.
Ministrui pateikus atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71. Opozicija parlamente turi 67 atstovus.
