2012 m. prieš Seimo rinkimus A. Zuokas rinkėjus viliojo pažadais, kad sostinės gyventojas 2020 m. vidutiniškai 6,4 tūkst. Lt (1854 Eur). Ne ką kuklesnis politikas buvo ir trečiadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kuriame jis pristatė LSS rinkimų į Seimą programą „Už laimingą ir turtingą Lietuvą“.
„Pagrindinis tikslas – gyventojų gerovė ir pajamų didinimas. [...] Siūlome, vertindami Lietuvos pasiekimus, atsižvelgti ne tik į BVP augimą, bet ir į laimės indeksą“, – pažymėjo A. Zuokas.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) vadovas žada, jog, jei jo vadovaujama politinė jėga bus išrinkta į Seimą, 2020 m. vidutinis atlyginimas sieks 1450 Eur (šiuo metu – 854 Eur), MMA 2017 m. bus 450 Eur. (šiuo metu – 350 Eur). A. Zuokas taip pat pasisakė apie „Sodros“ lubų įvedimą.
Nemalonūs siūlymai valdžiai
„Siūlome tobulinti valstybės tarnybos motyvavimo ir karjeros sistemą. Viena dalis valdininkų, politikų, tai yra Seimo, Vyriausybės, merų, valstybės tarnautojų atlyginimo būtų fiksuota, o premijos, priedai būtų susieti su BVP augimo bei biudžeto pajamų vykdymu ir kasmet matuojamu žmonių laimės indeksu“, – apie perversmą valdininkų algų mokėjime kalbėjo A. Zuokas.
LSS pirmininkas teigė, jog būtina mažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101 bei ilginti jų kadenciją iki 5 metų.
„Nes šiandien politikai yra nepajėgūs priimti sprendimų, įvykdyti strateginių reformų. Be to, reikia geresnės įstatymų leidybos – siūlome įkurti Valstybės strateginio planavimo institutą, kuris gerins priimamų teisės aktų kokybę“, – pažymėjo A. Zuokas.
Panašu, jog išrinktas į Seimą A. Zuokas pasiruošęs savo iniciatyvomis labiau nudžiuginti verslininkus.
„Turime daugiau dėmesio skirti smulkiajam verslui. Individualia veikla užsiimantys smulkieji verslininkai nebūtų apmokestinti , jei jų įmonių metinės pajamas nesiektų 5000 eurų“, – pažymėko LSS pirmininkas.
Nemokami darželiai, PVM lengvatos
LSS rinkimų programoje siūloma, kad valstybiniai ir savivaldybių vaikų darželiai būtų nemokami, būtų taikomos mokestinės lengvatos auginantiems vaikus, įteisinta dviguba pilietybė ir pagalbinis apvaisinimas, galimybė jaunimui ir jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu, nesiskolinant iš banko.
„Tai leistų Lietuvos išsaugojimo, reaguojant į emigraciją ir kitus veiksnius, būdai“, ds – teigė A. Zuokas.
Taip pat LSS siūlo įvesti 20 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, o lengvatas taikyti šildymui – 9 proc., 10 proc. tarifas būtų taikomas viešajam transportui, viešojo maitinimo paslaugoms, viešbučio tipo specialaus apgyvendinimo paslaugoms.
5 proc. PVM lengvata, anot LSS, turėtų būti taikoma knygoms ir spaudai, vaistams ir sveikatingumo paslaugoms, sveikam maistui, šviežiai mėsai, paukštienai, žuvims.
Mato ir originalumą, ir populizmą
Su LSS programa susipažinęs VU TSPMI politologas Žilvinas Martinaitis neslėpė, jog, jo manymu, A. Zuoko pažadai atspindi „šventąjį populizmo trikampį“.
„Man labai patiko tas ne tik šios, bet ir kitų partijų programose pasikartojantis šventasis populizmo trikampis: didinsim išlaidas, mažinsim mokesčius ir užtikrinsime fiskalinę drausmę“, – aiškino Ž. Martinaitis.
Jam abejonių sukėlė LSS vizija dėl vidutinės ir minimalios algos.
„Pamenu, jog 83,6 procentai atliktų tyrimų rodo, kad išgalvoti skaičiai atrodo patikimiau, kai juos pateikiame po kablelio“, – su šypsena veide kalbėjo politologas.
A. Zuokas susikoncentravo į laimės indeksą, kuri sudarinėja Jungtinės Tautos. Šiuo metu Lietuva pasaulyje užima 60 vietą pagal laimės indeksą. Būtent į laimės indekso aspektą atkreipė dėmesį kitas VU TSPMI politologas Liutauras Gudžinskas.
Anot jo, Butanas buvo vienas pirmųjų, pradėjęs akcentuoti laimės ekonomikos idėją, tačiau pasiekimais pasigirti negalėjo – pagal laimės indeksą Butanas yra 84-oje vietoje.
„Trūksta informacijos apie psichinę žmonių sveikatą, kuri yra labai svarbus dalykas, kuriant laimės ekonomiką. [...] Abejotina idėja yra siejimas laimės indekso ir BVP“, – aiškino politologas.
Tuo metu politologas Vytautas Kuokštis pažymėjo, kad LSS programoje yra daug originalių pasiūlymų, tačiau mažai konkretumo, kaip bus pasiekti tikslai.
„Problema gali būti tame, kaip galima būtų visą suderinti, nekeliant mokesčių, išlaikant finansinę drausmę ir išlaikant pačias viešąsias funkcijas arba jas net praplečiant, ir dar kaupiant rezervą“, – tikino V. Kuokštis.
