Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis atėjęs į Seimą paprašyti panaikinti darbiečio Vytauto Gapšio teisinę neliečiamybę aiškiai išdėstė, ko siekė „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Pasak prokuroro, R. Kurlianskis prašė Seimo narių priimti koncernui naudingus sprendimus balsuojant už pelno mokesčio pataisas ir kelio Vilnius–Utena projektą.
Kas buvo trečias?
Pirmiausia šiame didžiuliame ir bene garsiausiame STT tyrime įkliuvo pats liberalų lyderis Eligijus Masiulis. Po to, įtarimai pateikti darbiečių lyderiui Vytautui Gapšiui. Abu politikai buvo savo frakcijų vadovai ir prokurorai įsitikinę, kad jie darė savo frakcijų nariams didžiulę įtaką pasirenkant už ką balsuoti plenarinėje posėdžių salėje. Tačiau kažkodėl visi pamirštame ar nepagalvojame apie vieną „smulkmeną“.
Tam prireiks truputį aritmetikos žinių. Liberalai Seime turi 12 parlamentarų, Darbo partija – 28. Iš viso 40. Įprastai Seime įstatymai priimami paprasta balsų dauguma. Tačiau, kad ir kaip skaičiuotum galai vis tiek nesueina, mat liberalų bei darbiečių balsų, priimti vieną ar kitą įstatymą, neužtenka, nes mes turime 141 Seimo narį.
Taip, ne visi Seimo nariai vaikšto į posėdžius, bet vis tiek reikia trečiosios partijos, kuri padėtų užsitikrinti saugią daugumą. Todėl kyla klausimas – kas dar nespjovė į pinigus?
Konservatorių ir socdemų įtaka
Peržiūrėjus, kiek vietų Seime gavo kitos partijos, darosi aišku, kad norint „prastumti“ savo įstatymą beveik neįmanoma apsieiti be daugiausiai parlamentarų turinčių socialdemokratų ar konservatorių partijų. Užtenka nors vienos iš jų užtarimo ir jau, pasitelkus liberalus su darbiečiais, galima jaustis drąsiai.
Spėlioti, kas turėjo padėti R. Kurlianskiui, galima daug, tačiau bene glaudžiausius ryšius „MG Baltic“ koncerno vadovybė palaiko su konservatoriais. Vienas iš koncerno vadovų prieš ketverius metus po konservatorių vėliava bandė patekti į Seimą.
Ne mažiau sukalbamesni yra ir socialdemokratai. Jie tarp Seimo narių garsėja ypač dideliu solidarumu bei bičiuliškumu.
Tačiau kadangi įrodymų neturime – pasakyti kas balsavo turėtų STT pareigūnai.
STT pabūgo didžiųjų partijų?
Tačiau čia bene didžiausias Seimo korupcijos bylos tyrimas, regis, ir įstrigo. Garsiai ir skambiai startavę STT pareigūnai nutilo ir dabar - jokių žinių. Kyla klausimas, kodėl pareigūnai sustojo tada, kai reikėjo ieškoti „didžiojo brolio“, partijos, kuri savo balsais sugebėtų prastumti reikiamus įstatymus?
Gali kilti įtarimas, kad STT pareigūnai išsigando valdančiosios socialdemokratų partijos, kuri yra pagrindinė sprendimų priėmėja Vyriausybėje. Ne mažiau baugu paklibinti ir vis dar įtaką išsaugojusius konservatorius.
Be to, kad ir kaip neigtų pareigūnai ar prokurorai, tirti svarbiausių šalies politikų ir vadovų bylas visada yra baugu, nes nežinai, ką užkabinsi ir kuo tau asmeniškai gali pasibaigti tyrimas. Tą pripažįsta ir patys pareigūnai, tik, žinoma, ne viešai.
O gal Seimo nariai atsisakė kyšio ar labiau patyrę parlamentarai moka geriau maskuotis imdami pinigus? Seimo nariai, žinoma, dabar visi gintųsi, kad niekas tikrai jokio kyšio neėmė, tačiau kam „MG Baltic“ viceprezidentui duoti kyšį dviem nedidelėms partijos, kurių balsų priimti ar atmesti įstatymą vis tiek neužtenka? Kas jau kas, o milijonus valdantys verslininkai tikrai savo pinigų veltui nešvaisto.
Tikėkimės, kad STT pareigūnai neišsigando, nepraleido tinkamo laiko ir ras, kuri dar partija žadėjo už pinigus padėti „prastumti“ reikiamus įstatymus. Jei to nebus, vadinasi, teisme matysime iškreiptą vaizdą, teisiami bus tų partijų vadovai, kurie neturėjo lemiamos įtakos priimant įstatymus.
