Hidrometeorologijos tarnybos atlikti tyrimai rodo, kad šiųmetis potvynis nebus tokio masto kaip pernykštis. Anot ekspertų, tam įtakos turi du veiksniai – tai, kad dalis sniego nutekėjo dabartinio atlydžio metu, ir plonas ledas upėse. Su tokia nuomone sutinka ne visi, kurie gyvena rizikos zonose. Šilutiškiai nuogąstauja, kad šiųmetis potvynis pranoks pernykštį. Iki tikro potvynio nebedaug trūksta Pagėgiuose.
Hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis pastebi, kad tik iš pradžių atrodė, jog potvynis šiemet bus didesnis nei praėjusiais metais.
Kaip pastebi pašnekovas, dalis
sniego nutekėjo atlydžio metu, todėl šiuo metu vandens atsargos jau kokiu trečdaliu mažesnės negu praėjusiais metais. Be to, upėse nėra ledo arba jis labai plonas. Dėl šių priežasčių, eksperto nuomone, šiemet potvynis bus ne tik vandeningumu, bet ir ledo sangrūdų atžvilgiu mažesnis.
„Praėjusiais metais situaciją labiausiai komplikavo būtent kaip niekada storas ledas. Ledo storis siekė iki 50 cm ir buvo storiausias per visą stebėjimo laikotarpį, todėl buvo sąlygos galingoms ledų sangrūdoms. Tokios ir buvo: Panevėžio apskrityje, kur praktiškai anksčiau nebūdavo, lygiai taip pat Kauno rajone, ties Navikų kaimu.
Ten buvo apsemti gyvenamieji namai ir laukai ne tiek dėl didelio vandens kiekio, kiek dėl tų ledo sankamšų, kurios laikinai užkimšo upę. Tas pats buvo ir Jurbarko apylinkėse, ties Smalininkais“, – prisiminė pašnekovas.
Kadangi orų prognozės sudaromos tik savaitei į priekį, anot A. Kajučio, prognozuoti, kada prasidės tikras potvynis gana sudėtinga.
„Galiu pasakyti, kad tai, kas dabar buvo, dar buvo ne potvynis, o atlydys. Kitą savaitę jis pasibaigs, o po to septynias dienas į priekį jo tikrai nebus. Vidutinė daugiametė potvynio data Lietuvoje yra kovo 18–23 d., pernai potvynis prasidėjo kovo 22 d.
Priklausys nuo vasario orų, o kokie jie bus, galima tik spėlioti, bet gal geriau to nedaryti“, – kalbėjo Hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas.
Pasak eksperto, nors apsemtų vietinių žvyrkelių yra, tačiau namai ar ištisi miesteliai šiemet apsemti neturėtų būti.
„Stipriausiai bus apsemtas Nemuno žemupys nuo Jūros upės žiočių iki pat Kuršių marių“, – teigė A. Kajutis.
Nuogąstauja, jog šiųmetis potvynis pranoks pernykštį
Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas sako, kad potvynis prasidėjo dar sausio 19 dieną. Skirtingai nei Hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas A. Kajutis, pašnekovas mano, jog šiųmetis potvynis stiprumu lenks pernykštį.
„Daug priklauso nuo klimato, bet jeigu staiga atleis, potvynis bus didelis. Pernai mes iš viso apsemtos teritorijos turėjome 23 tūkst. hektarų, o šiandien mes jau turime 10 tūkst. hektarų apsemtos teritorijos, o potvynis tik prasidėjo, sniego danga dar stora.
Mūsų rajone sniego danga siekia iki 79 cm, o juk sniegas tirpdamas pavirs vandeniu ir jis ateis pas mus į pamarį. Sniego danga stora ne tik pas mus, bet visoje Lietuvoje, taip kad apie mažesnį potvynį, mano manymu, kalbos neturi būti“, – kalbėjo šilutiškis.
Šiuo metu, anot pašnekovo, jau apsemti 26 km kelių, taip pat apsemta viena sodyba, bet pavojaus gyventojams nėra.
„Apsemtas kelias, skirtas patekti į tą sodybą, bet žmonės turi valtį ir problemos nėra.
Dabar pradėjome kelti automobilius per užtvindytą kelio ruožą Šilutė–Rusnė. Šiuo metu vandens gylis yra 23 cm, atkarpa siekia 410 m, jau šiandien yra perkelta daugiau negu 100 automobilių. Krūvis labai didelis.
Gyventojams, kurie nori pamatyti Rusnę, noriu pasakyti, kad susilaikytų nuo važiavimo, nes pagal Vyriausybės nutarimą mūsų kelininkai privalo kelti Rusnės gyventojus, Šilutės rajono gyventojus, o visiems kitiems siūlome visuomeninį transportą, taip kad gali būti problemų“, – pasakojo R. Renčeliauskas.
Pagėgiuose: iki potvynio dar truputį trūksta
Pagėgių savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus l. e. p. vedėjas Mečislovas Ramanauskas sako, kad potvynis pagėgiškiams jau yra tapęs „gyvenimo būdu“.
„Jau potvynio režimu gyvename, tik tiek, kad nėra jis oficialiai paskelbtas kaip ekstremali situacija, kadangi dar neatitinka reikiamų kriterijų – Nemune nepakilęs atitinkamas vandens lygis“, – informavo pašnekovas.
Hidrometeorologų prognozes M. Ramanauskas pavadino „būrimu iš kavos tirščių“. Esamą situaciją Pagėgiuose pašnekovas pavadino „puse potvynio“.
„Dabar jau antrą savaitę iš vieno kaimo vežame mokinius į mokyklą. Jeigu vandens lygis kitą savaitę nebesustos kilęs, skelbsime potvynį.
O šiaip tai esame pasiruošę: žmonės yra įspėti, surinkta informacija, kiek žmonių, kiek gyvulių, kiek vaikučių, einančių į mokyklą. Visi būtini darbai, kaip kiekvienais metais, jau yra padaryti“, – teigė M. Ramanauskas.
Kaunas ir Panevėžys potvynio nesibaimina
Kauno rajono savivaldybės Civilinės ir darbų saugos tarnybos vyriausioji specialistė Regina Cibulskienė sakė, kad šiemet potvynio nesitikima.
„Mes turėjome praeitą savaitę pasitarimą, buvome pasikvietę hidrometereologus ir jie prognozuoja, kad neturėtų būti šiais metais potvynio, nes ledo storis yra labai nedidelis, lyginant su pernai, įšalo taip pat nėra, o štai tokie atoslūgiai ir lietūs mažina potvynio riziką. Mes, kaip civilinė sauga, pasiruošę, stebime padėtį“, – pasakojo pašnekovė.
Anot R. Cibulskienės, šiuo metu dar nėra apsemtas nė vienas Kauno rajono savivaldybės plotas.
„Mums labiausiai kelia grėsmę Neryje esančios ledų sangrūdos, bet ledas nėra storas, lyginant su praeitais metais“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Civilinės ir darbų saugos tarnybos vyriausioji specialistė.
Panevėžio rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Lunskis informavo, jog šiuo metu informacijos apie pavojingus apsėmimus iš seniūnų nėra gauta.
„Aš manau, kad šiuo klausimu dar savivaldybėje turėsime posėdį, lauksime ekspertų išvadų ir priimsime atitinkamus sprendimus. Šiuo metu situacija stabili“, – tvirtino pašnekovas.
Absoliuta Andželika Lukaitė
