Kovo mėnesį Europos Vadovų Taryba įgyvendino Laikinosios apsaugos direktyvą, leidžiančią ukrainiečiams dirbti ir gauti socialinę paramą visame bloke, taip padaryta pirmą pirmą kartą po Jugoslavijos žlugimo. Nuo tada daugiau nei 4,2 mln. ukrainiečių užsiregistravo laikinajai apsaugai visoje sąjungoje.
Tačiau šiltas ankstyvųjų dienų apkabinimas virsta šaltu pečiu. Vasarą ir rudenį tiesioginei grėsmei Kijevui mažėjant ir Ukrainos kariuomenei pradėjus kontrpuolimą, atrodė, kad Ukrainai nebereikia gelbėjimosi valties.
Vakarų miestai, tokie kaip Lvovas, tapo prieglobsčiu žmonėms, kurie norėjo likti šalia šeimų, kovojančių fronto linijoje. Nuo vasario pabaigos į Ukrainą atvyko daugiau nei 6,7 mln. žmonių, tarp kurių yra pabėgėlių, kurie grįžta visam laikui arba vyksta į trumpas keliones, kad palaikytų namuose esančius.
Karui Europai tapus nauja norma, įsivyravo pyktis. Kadangi pragyvenimo išlaidos visoje ES iš dalies išaugo dėl didėjančių energijos kainų po sankcijų Rusijos energetikai, požiūris į ukrainiečių pabėgėlius, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, pamažu pradeda keistis. Pokytį paskatino negailestinga Rusijos dezinformacija apie ekonominę naštą priimant pabėgėlius ir populistai politikai, trokštantys išnaudoti momentą savo darbotvarkėms įgyvendinti.
Čekijos Respublikoje, kurioje gyvena apie 10,8 mln. žmonių, prieš pabėgėlius nukreiptos nuotaikos išsiveržė per dvi prorusiškas demonstracijas rugpjūčio mėnesį. Kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų grupių organizuotų protestų lyderiai, susivieniję po vėliava „Pirmiausia Čekijos Respublika“, paragino surengti pirmalaikius rinkimus, derėtis dėl Rusijos dujų, karinio neutralumo ir nustoti padėti ukrainiečių pabėgėliams.
Pasak ekspertų, tokios grupės siekia pakenkti Ukrainos pabėgėliams nuolat gyventi Čekijos Respublikoje. Daugelis Ukrainos kaimynių, pavyzdžiui, Čekija, iš pradžių labai palankiai vertino pabėgėlius nuo karo. Tačiau laikas pakeitė jų melodiją.
„Tikėjausi diskusijų [apie Ukrainos pabėgėlius] po pradinės humanitarinės, pabėgėlius palankios pozicijos“, – sakė Prahos Tarptautinių santykių instituto tyrimų direktoriaus pavaduotojas Janas Kovaras. Tačiau susiveržus diržui svečiai tampa nepageidaujami.
„Tie argumentai, kuriuos prorusiški ir kiti Čekijos Respublikoje gyvenantys žmonės pradeda naudoti, akivaizdžiai yra ekonominės naštos argumentas“, – sakė jis.
Susirūpinimą kelia ne tik Ukrainos pabėgėliai, jau apsigyvenę ES, bet ir tie, kurie atvyks šią žiemą. Tarptautinės organizacijos perspėjo, kad artėjant šalčiams iš griuvėsiais likusių miestų žmonės ims bėgti ir greičiausiai ieškos prieglobsčio Vakaruose.
Per Rusijos televiziją propagandistai paragino atnaujinti Rusijos atakas civilinėms vietovėms, ypač energetikos infrastruktūrai, turint aiškų ketinimą mirtinai sušaldyti milijonus žmonių.
Filippo Grandi, Jungtinių Tautų vyriausiasis komisaras pabėgėlių klausimais, kalbėdamas praėjus kelioms valandoms po paskutinių Rusijos smūgių, baiminosi, kad jie „išprovokuos daugiau pabėgėlių“. Naujiems atvykėliams į ES peizažas šią žiemą bus daug šaltesnis nei tiems, kurie atvyko šį pavasarį.
Netgi tokiose šalyse kaip Lenkija, kuri atkakliai gynė Ukrainą nuo tada, kai pirmoji Rusijos raketa palietė Ukrainos žemę, daugumai ukrainiečių pabėgėlių buvo atšauktos specialios lengvatos, įskaitant subsidijas šeimininkams lenkams.
Nevyriausybinėms organizacijoms, tokioms kaip Ukrainos namai, Varšuvoje įsikūrusi organizacija, nuo 2009 m. remianti ukrainiečius Lenkijoje, specialių išmokų mažinimas daro didelį poveikį, ypač kai kalbama apie pabėgėlių apgyvendinimą.
Be subsidijų ir išsipūtus nuomos kainoms, kartu su mokesčiais už šildymą, reiškia, kad gauti būstą pabėgėliams darosi labai sunku.
„Prieš invaziją Lenkijos būsto rinka išgyveno krizę, o žmonių antplūdis ją dar labiau pablogino“, – sakė Ukrainos namų koordinatorius Benjaminas Cope'as, padėjęs Lenkijoje rasti būstą maždaug 7 000 ukrainiečių pabėgėlių. „Vis dar yra daug geros valios ir palaikymo, tačiau rasti ilgalaikį būstą tampa vis sudėtingiau".
Jei kils antroji ukrainiečių pabėgėlių banga, dėmesys bus nukreiptas į Briuselį. Spalio 10 d. Europos Komisija, bloko vykdomoji valdžia, pratęsė ukrainiečių Laikinosios apsaugos direktyvą dar metams – iki 2024 m. pradžios.
Ji taip pat paskelbė apie naują internetinę platformą, padėsiančią Ukrainos pabėgėliams gauti „geros kokybės darbo vietas“. Tačiau sausumos minų apstu. Tokie lyderiai kaip Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas galėtų greitai imtis veiksmų, kad pakenktų dar veiksmingesniam ES atsakui į pabėgėlius.
Čekijoje žlugus centro dešiniojo premjero Petro Fiala vyriausybei ir į valdžią sugrįžus populistui Andrejui Babišui, Ukrainos pabėgėlių padėtis šalyje iš esmės pasikeis. Kad ir kas nutiktų kare, aišku tik tai, kad iš pradžių šiltas Ukrainos pabėgėlių priėmimas Europoje tapo šaltesnis.
