„Laisvės partijos“ lyderė Aušrinė Armonaitė pirmadienį savo feisbuko paskyroje taip pat pasidalijo mintimis apie tokio projekto svarbą.
Anot jos, šiuo projektu Lietuva dar labiau įsitvirtintų vakarų šalių šeimoje ir atsiribotų „nuo putino ir lukašenkos brutalaus autoritarinio pasaulio.“
„Susitelkime pirmai pergalei kelyje už lygiateisiškumą ir partnerystę.
Kolegos pristato civilinės sąjungos įstatymo projektą. Po itin ilgų diskusijų gimusį kompromisą.
Toks projektas gimė, nes tokiam yra pasiruošęs šiandieninis Lietuvos Seimas. Porų, kurioms reikalinga partnerystė, poreikiai yra didesni, o ir visuomenė yra pasiruošusi kur kas didesniam lygiateisiškumui. Bet šis Seimas, deja, ne.
Šį kompromisą teikiame, nes jam įmanoma sutelkti plačiausią palaikymą šiame Seime. Preliminariai skaičiuojama: 40 - konservatorių frakcija, 9 - liberalų sąjūdžio frakcija, tarp socialdemokratų ir demokratų frakcijų galime surinkti dar 11 balsų. Na, ir, savaime suprantama, visi 11 mūsų Laisvės frakcijos narių. Iš viso - 71 balsas, kurio reikia įstatymo priėmimui.
Kviečiu visus susivienyti aplink šį projektą ir jau šioje sesijoje iškovoti pirmąją reikšmingą pergalę kelyje į visišką lygiateisiškumą.
Iš tikrųjų turėjome pasirengę du įstatymo variantus. Liberalųjį - tokį, kokį turi daugelis Vakarų Europos valstybių, kuris užtikrintų ne tik teisinę apsaugą, bet ir įtvirtintų kitas lygiateisiškumą bylojančias nuostatas - partnerystės sudarymą civilinėje metrikacijoje, galimybę pasikeisti pavardes, taip pat kuris spręstų kitus svarbius praktinius klausimus. Tačiau tokiam projektui šiame Seime balsų nėra. Tą turiu pasakyti tiesiai. Jeigu Laisvės frakcija būtų didesnė, galėtume priimti kitokius sprendimus.
Tačiau į priekį eiti reikia šiandien. Ir tam buvo parengtas kompromisinis variantas. Neslėpsiu, kad pastarasis variantas nei man, nei mūsų frakcijai, nei, ko gero, daugeliui partnerystę sudaryti norinčių žmonių nėra “svajonių” projektas. Bet geriau toks projektas, nei trypčiojimas vietoje. Ir dėl to dėkoju visiems, kas dirba, jog pokyčiai Lietuvoje prasidėtų.
Tikiuosi, kad Seime pirmasis balsavimas įvyks netrukus. Ar pirmas žingsnis bus žengtas priklausys ne tik nuo politikų, bet ir visų geranoriškų žmonių paramos. Mums jos tikrai reikės.
Žmogaus teisių klausimai nėra tie, kurie turi rūpėti tik vienai partijai, ar tik Seimo daugumai. Tai visos Lietuvos ir visų partijų reikalas, kaip ir šalies gynyba arba eurointegracijos kelias. Priimdami projektą mes dar labiau įsitvirtintume vakarietiškų ir demokratinių vertybių valstybių šeimoje, atsiribotume nuo putino ir lukašenkos brutalaus autoritarinio pasaulio“, – rašo A. Armonaitė.
Kompromiso dėl partnerystės siekiantys politikai siūlo įteisinti civilinę sąjungą
Iniciatoriai projektą vadina kompromisiniu ir taip siekia platesnio palaikymo lyčiai neutralių civilinių santykių įteisinimui.
Siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.
Pagal projektą, civiline sąjunga būtų laikoma savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės.
Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.
Siūlomas įstatymas, jei būtų priimtas, užtikrintų tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių porų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti jų turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, nors turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, galėtų paveldėti ir nemokėti paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, gauti su sveikata susijusią informaciją ir kt.
Civilinės sąjungos įstatymo projekte taip pat numatyta, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių santykiai grindžiami monogamijos, savanoriškumo ir lygiateisiškumo principais. Partneriai įsipareigoja vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai ir prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo.
Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo buvo pasiūlyta priimti lyčiai neutralią, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžiančią partnerystę. Po nesėkmingo balsavimo iniciatoriai žadėjo pateikti naują patobulintą projektą.
Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Partnerystės įteisinimui prieštaravę politikai kritikavo projektą sakydami, kad pasiūlytas partnerystės modelis niekuo nesiskiria nuo santuokos, ir jį priėmus bus sumenkintas santuokos institutas.
Pastaruoju metu lyčiai neutralių santykių įteisinimo oponentai sako, kad projekto svarstymui netinkamas laikas, nes Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste nereikia priešinti visuomenės.
Partnerystės projektus inicijuojantys politikai laikosi pozicijos, kad visoms poroms turi būti sudaryta galimybė įteisinti santykius, taip pat pabrėžia, kad partnerystė reikalinga ne tik vienos lyties, bet ir skirtingų lyčių nesusituokusiems kartu gyvenantiems asmenims.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
