„(...) Nemanau, kad pridėtinės vertės mokestis bus didinamas ir, matyt, reikėtų sumažinti ir socialiai jautriausių grupių, kurios gal nerimauja, įtampą. Vis dėlto yra ir kitų galimybių“, – antradienį LRT televizijai sakė ministrė.
Armonaitės teigimu, verčiau galėtų būti perskirstoma savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis.
„Kitas dalykas yra, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai, kurie liečia savivaldybėms tenkančią dalį, ją perskirstyti. Mums atrodo, kad to galima būtų imtis, tai sugeneruotų 150 mln. eurų gynybai, ne taip jau ir mažai“, – tikina ministrė.
ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
