Ar valstybė geba adekvačiai reaguoti į tragediją Aleksandrijoje? Ar viskas tuo ir pasibaigs, kad ministras su komisaru aiškinsis, kuris iš jų kaltas? Galiu spėti, jog galiausiai viskas baigsis kaltinimais Seimui, nes laiku nepriėmė reikalingų įstatymų, kuriuos pateikė Vyriausybė. Tiesa, eidamas į spaudos konferenciją jau girdėjau kalbant, kad vidaus reikalų ministras R. Šukys pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Šioje situacijoje tai gal būtų ir teisingas žingsnis.
Tačiau tragedija ir toks aiškinimasis, kokį matėme, – kas yra kaltas, geriausiai atskleidžia visą “karo keliuose” panoramą, viso mūsų valstybės gyvenimo didžiausias bėdas. Nors Vyriausybė ir sako, kad jai “karas keliuose” yra svarbiausia problema, per šiuos metus nemačiau jokių ypatingų Vyriausybės pastangų siekti, kad reikalingi įstatymai būtų priimti. Negirdėjau nei ministro R. Šukio, nei premjero G. Kirkilo griežtų reikalavimų, grasinimų atsistatydinti, jei vienokie ar kitokie įstatymai nebus laiku priimti. Nei ministras R. Šukys, nei ministras A. Butkevičius nė vienu savo veiksmu iki šiol neparodė, kad “karo keliuose” problema jiems yra pati svarbiausia. Iki tragedijos Aleksandrijoje neteko girdėti net ir ministro R. Šukio pareiškimų, kad policijos autoritetas yra visiškai žlugęs. Negi tik tokios tragedijos atveria ministrui, Vyriausybei, Premjerui akis? Ar be tokių tragedijų ministras negali pamatyti realios padėties policijoje ir visoje teisėtvarkoje? Kad Šengenas ministro veikloje iki šiol buvo svarbiausias prioritetas, tikrai matėme, bet kad policijos veikla ir jos problemos ar “karas keliuose” būtų ministrui svarbiausia problema, nematėme.
Mano įsitikinimu, žmones Lietuvoje sukrėtė ne tik žiauri tragedija, žmonės nebenori taikstytis su nebaudžiamumu, su elementaraus teisingumo nebuvimu, kai tai lemia egzistuojanti valdžia. Žmonės nemato valdžios sugebėjimo spręsti saugumo keliuose problemų. Žmonės girdi tik begalines kalbas, bet nemato jokių realių veiksmų. Tai ne vienintelė sritis, kurioje valdžia negali nuo kalbų pereiti prie darbų. Lygiai taip pat yra ir kovoje su korupcija, kai žmonės kasdien mato teisingumo nebuvimą, taip pat ir su alkoholizmu. Besaikis alkoholio vartojimas yra didžiausios dalies avarijų priežastis, alkoholis žudo šalikele einančius vaikus, o valdžia demonstruoja, kad yra nepajėgi įveikti alkoholio gamintojų ir prekybininkų pasipriešinimo. Aleksandrijoje dega pasipiktinimo žvakutės ne tik vietos policijai ir vietos valdžiai, dega pasipiktinimo visa valdžia ir jos neveiksnumu žvakutės.
O savo ruožtu turiu pasakyti, kad Tėvynės sąjungos frakcijos narys K.Čilinskas jau įregistravo reikalingas Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios spręstų problemas, išryškintas šios tragedijos. Norima padidinti atsakomybę už kelyje padarytus eismo pažeidimus ir numatyti didesnę atsakomybę ne tik už girtumą, bet ir kai kuriuos kitus ypatingą pavojingumą visuomenei rodančius nusikaltimo požymius – nusikaltimo padarymą daugelio aukų atžvilgiu, pakartotinumą, pabėgimą iš įvykio vietos asmens, kurio pareiga prižiūrėti viešąją tvarką ir kelių eismo saugumą. Taip pat siekiama panaikinti kai kurias Baudžiamojo kodekso straipsnių dviprasmybes, apsunkinančias jų taikymą ir leidžiančias kaltininkams išvengti atsakomybės.
Atrodo, kad energetika rūpi tik Tėvynės sąjungai
Bendros pastabos dėl viso energetikos reikalų komplekso ir konkrečiai – dėl nacionalinio investuotojo. Reikalausime, kad visi sutarčių dokumentai, prieš juos patvirtinant Vyriausybei, būtų pateikti Seimui, Seimo ekonomikos ir Nacionalinio saugumo bei gynybos komitetui. Ir kad Vyriausybė savo galutinius sprendimus darytų tik gavusi Seimo komitetų ar viso Seimo diskusijų išvadas. Keista, kad nuo pat vasaros po to, kai buvo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, nė vienas Seimo komitetas, nė viena Seimo frakcija, išskyrus Tėvynės sąjungą, nereikalavo iš Vyriausybės informacijos apie derybų eigą, nors įstatymas ir numato tokią teisę, nesvarstė visų derybų aplinkybių. Mes dar kartą susitinkame su ministru V. Navicku, vėliau su VSD vadovu P.Malakausku ir dar, ir dar kartą aiškinsimės visus derybų aspektus ir perspektyvas. Jeigu matysime, kad to reikia, reikalausime ir diskusijų visame Seime. Po to taip pat kviesime ir Prezidentą bei Seimo vadovybę, frakcijų vadovybes, Seimo komitetus, Vyriausybę aptarti nacionalinio investuotojo ir visos energetikos strategijos įgyvendinimo reikalus. Tai valstybės ilgalaikei ateičiai per daug svarbūs dalykai, kad Seimo nariai, frakcijos ar partijos galėtų sau leisti prabangą į tai žiūrėti pro pirštus arba elgtis neatsakingai. Ir tie, kurie projektą remia, ir tie, kurie jį kritikuoja, turi tai daryti su visa atsakomybe, matydami ne vien tik šių dienų peripetijas, bet ir ilgalaikes vienokio ar kitokio žingsnio implikacijas. Jeigu dėl šiandien padarytų ar nepadarytų sprendimų Lietuva po 10 metų neturės naujos atominės elektrinės bei tiltų į Švediją ar Lenkiją ir bus absoliučiai priklausoma nuo "Gazpromo", mes visi būsime kalti, – nepriklausomai nuo to, ar mes esame šiandien valdančiojoje koalicijoje, ar opozicijoje, ar esame premjerai, ar prezidentai, ar tik eiliniai Seimo nariai. O iššūkiai Lietuvos energetikai yra milžiniški, darbai laukia didžiuliai, apie tai ne vieną kartą yra kalbėta. Ir visų tų darbų kontekste nacionalinio investuotojo formavimas yra tik vienas, nors ir svarbus, bet ne vienintelis epizodas. Mus neramina tai, kad Vyriausybė, atrodo, visą energetikos strategijos įgyvendinimą suveda tik į nacionalinio investuotojo formavimą, tuo tarpu kiti, ko gera, žymiai svarbesni dalykai lieka Vyriausybės dėmesio paraštėse. Į tai atkreipiau Vyriausybės dėmesį savo atskirame pareiškime.
Tikiuosi, kad prezidentas pats išspręs liustracijos proceso problemas
Po pokalbio su prezidentu V. Adamkumi pasidarė aišku, kad prezidentas priekaištų vetuoto liustracijos įstatymo projekto turiniui iš esmės neturi ir tokį pat įstatymą būtų galima neatidėliojant dar kartą priimti. Tam nėra jokių ypatingų procedūrinių problemų. Prezidentas taip pat pritarė minčiai, kad visuomenei yra labai svarbu, jog liustracijos procesas pagal įstatymo nustatytą tvarką būtų iki galo atliktas ir visuomenė galėtų įsitikinti, kad Lietuvos valstybė viską, ką galėjo, liustracijos procese padarė.
Jeigu bus bandoma sutrukdyti liustracijos procesui, jeigu bus neleidžiama veikti profesionaliai komisijai, tikintis, kad užmarštis viską palaidos, bus padaryta didžiulė klaida, nes nebaigtas procesas liks kraujuojančia žaizda ir visuomenė neras sutarimo su skausminga sovietmečio istorija. Kad tai pavyktų pasiekti, liustracijos įstatymas turi būti neatidėliojant priimtas. Tai galima padaryti be didesnių problemų Seime, jeigu Prezidentas savo dekretu kaip projektą jį pats dar kartą pasiūlys Seimui, – tai būtų racionaliausias sprendimas, – arba kokiu nors kitu būdu aiškiai ir viešai pasakys, kad jis siūlo Seimui tokį įstatymą priimti. Reikia, kad ne tik valdančioji koalicija ir Premjeras įsiklausytų į Prezidento raginimą, bet tą patį padarytų ir Darbo partija, teigianti, kad šiuo klausimu ji labai atidžiai klausosi Prezidento nuomonės.
Tikiuosi, kad Prezidentas, vetavęs minėtą įstatymą savo dekretu, – mano manymu, nelabai gerai apgalvotu dekretu, – tas problemas, kurios susikūrė liustracijos procese, imsis atsakomybės pats išspręsti, iš naujo teikdamas Seimui įstatymo svarstymą.
Gali būti netiksliai suplanuotos biudžeto pajamos
Šalia visų kitų dalykų Seimas dar svarsto ir biudžetą. Po pokalbių su Premjeru ir Finansų ministerijos vadovais Tėvynės sąjungos frakcijoje praėjusią savaitę mes su Seimo nariu Rimantu J. Dagiu įregistravome kitų metų biudžeto įstatymo pataisą, kurioje išdėstėme vieną pagrindinių nuogąstavimų dėl kitų metų biudžeto, nes manome, kad biudžeto pajamas lemiantys pagrindiniai BVP augimo ir infliacijos rodikliai 2008 metams yra galimai netiksliai suplanuoti ir yra aiškiai per maži. Tai reiškia, kad ir viso biudžeto pajamos gali būti netiksliai suplanuotos, tai yra – sumažintos. Noriu dar sykį priminti žinomą tiesą, kad biudžeto pajamas iš esmės lemia du svarbūs rodikliai – BVP rodiklis ir infliacijos rodiklis. Dėl to mes pasiūlėme mechanizmą, kuris leistų du kartus per metus koreguoti ir šiuos parametrus, ir tuo pačiu pajamų planus ir gautas papildomas pajamas skirti pirmiausia švietimui ir sveikatos apsaugai, nes šios sritys kitų metų biudžete yra nuskriaustos.
Parengta pagal spaudos konferenciją 2007-11-12
Andrius Kubilius yra LR Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos pirmininkas
