Nors perėmimo procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtasi dėl užstrigusių bylų Stokholmo arbitraže, pašnekovai tikina, perėmimas tikrai įvyks. Tačiau ar valdymas bus efektyvesnis, o kainos mažesnės – nesutariama.
Ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi, kad kainos mažės
Nuo gruodžio 1 d. sumažėjusi kaina už šilumą vilniečius gali tenkinti tik trumpai. Mat valdymą perėmus VŠT bus nustatomas naujas tarifas. Energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas įsitikinęs, kad vilniečių laukia bloga ateitis, nes šilumos ūkis pirmiausia ir buvo išnuomotas dėl neefektyvaus valdymo, o galiausiai kainą vis tiek nustato valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEK).
„Šilumos ūkis buvo išnuomotas tam, kad privatus verslas pagerintų veiklą. Kas pagerinta Vilniuje? Bus dar blogiau. Nes pagerinimo neįvyko, šilumos tiekėjai su visais susipyko, padėtis tik pablogėjo.
Kas pasakė, kad „Vilniaus energija“ veikia neskaidriai? Tą pasakė Kainų komisija, bet juk ji veikia nuo pat nuomos pradžios. Buvo viena byla prieš 10 metų. Pirmą kartą, kai „Vilniaus energija“ atėjo į Kainų komisiją ir ši pateikė savo formules, pagal kurias reikia susikirčiuoti kainą, o „Vilniaus energija“ pagal savo metodiką suskaičiavo mažesnę. Ir tada Kainų komisija vienintelį kartą sutiko ir sako, tada jūs čia savo pelną susimažinat ir visi išsiskyrė taikiai. Bet po to ta praktika išnyko ir staiga ta pati Kainų komisija, kuri kiekvieną mėnesį seka kuro kainas ir pan. sako: „Jūs mus apgavote, čia taip būti negali“. Tada klausimas, ką tas reguliatorius veikia, kad jį apgavo.
Šiai dienai Vilniaus kaina yra mažesnė nei kitų didžiųjų, bet tik dėl VKEK suskaičiuotos nuolaidos. Bijau, kad šitoje vietoje arbitražai ir nuspręs, kad tuo milijonus reikės grąžinti. Tiek kad ne gyventojai, o valstybė turės grąžinti, tai vilniečiai nenukentės“, – svarsto V. Sidzikauskas.
Tačiau ekspertas pamini ir dar vieną būdą. Jei būtų statoma elektrinė Vilniuje, Vyriausybė galėtų sumą, kurią reikėtų grąžinti „Vilniaus energijai“ įtraukti į gyventojų sąskaitas.
Jo nuomone, daug pigiau būtų jei centralizuotai šilumai tiekti būtų naudojamasi dujų vamzdžiu.
Visiškai priešingai kalba buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kuris įsitikinęs, kad kaina bus mažinama tiek, kiek tik ekonomiškai įmanoma. Pagrindinis to argumentas, VŠT – nesieks pelno, priešingai nei darė „Vilniaus energija“.
„VŠT nustatys tokią kainą, kad būtų padengiamos visos reikalingos išlaidos ir investuojama į tokias veiklas ir tokius projektus, kurie mažintų šilumos kainą. Jokių dividendų, jokių išmokų ar kitų lėšų iš gyventojų, kurios būtų nukreiptos kitoms veikloms nenumatoma ir nebus, bent jau esant šitos kadencijos Vilniaus savivaldybės tarybai.
Jeigu ateina iš šalies investuotojas arba nuomininkas, jo atėjimo tikslas – pelnas. Tuo tarpu savivaldybė tokio tikslo kaip pelnas neturi. Tas pasakymas, kad anksčiau nesisekė efektyviai dirbti, tai gal buvo kitos priežastys, kurios lėmė tokią nesėkmingą nuomos sutartį. Tiesą sakant, natūraliose monopolijose arba mažose ribotose rinkose kaip šilumos ūkis, turėti privatų investuotoją ar nuomininką apskritai labai nelogiška ir akivaizdžiai prieštarauja vartotojų interesams. Monopolija nėra gerai, bet dar blogiau monopolija privačiose rinkose“, – komentuoja A. Sekmokas.
Nors galutinė kaina priklausys ne nuo gerų savivaldybės norų, o VKEK, A. Sekmokas primena, kad kaina nustatoma šilumos tiekėjui pateikus duomenis.
„ „Vilniaus energija piktybiškai neteikė informacijos VKEK ir komisija neturėdama pakankamos informacijos, galėjo ribotai vertinti, kokia ta kaina turi būti. O tuo tarpu baudos, kurias „Vilniaus energijai“ taikė už informacijos neteikimą, buvo niekingos palyginti su tais pelnais ir nauda, kurią „Vilniaus energija“ gaudavo už šilumą. Taip kad reikėtų stiprinti VKEK galias, kad iš tikro galėtum pakankamai tvirtai nustatyti kainas“, – sako jis.
Visgi Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas atskleidžia, kad sunku prognozuoti, ar tikrai kaina bus mažesnė nei „Vilniaus energijos“. Kadangi į kainos dedamąsias įeis „Vilniaus energijos“ sutartys pasirašytos su rangovais, tiekėjais.
„Yra ilgalaikiai kontraktai, visokie aptarnavimo sandoriai su trečiosiomis šalimis pasirašyti, kur yra fiksuoti kainodaros principai, bet pagal nuomos sutartį mes viską perimame veidrodiniu principu. Perimam rangos paslaugų tiekimo sutartis, darbuotojus su visa struktūra ir atlyginimais ir, tik pasibaigus kontraktams arba šalių susitarimu nutraukus, bus galima pasirašyti naujas. Tai dabar viską audituojam ir žiūrėsime, kokį palikimą gausim. „Vilniaus energija“ teikia informaciją, bet tos geros valios trūksta ir šiai dienai dar ne visą informaciją turim. Tai dar bus didysis darbas suskaičiuoti viščiukus ir ieškoti erdvės kainų mažinimui ir išteklių optimizavimui.
Žvelgiant į VKEK audito atliktą patikrą matome, kad „Vilniaus energija“ nesistengė, kad kaina būtų mažesnė. Buvo ir susijusių įmonių protekcija iš „ICOR“ grupės, ir prabangos prekės pirktos, ir biokuro biržoje spekuliacija. Tai mes turėdami vartotojams kainą pateikti kuo mažesnę, jau dabar matome resursų kainos mažinimui. Negaliu pasakyti, kad rudens, žiemos sezono kaina sumažės. Bet jei pavyks sėkmingai arbitražus pabaigti ir prisiteisti tuos 18 mln. eurų, kuriuos „Vilniaus energijai“ permokėta, tai 2–3 metų perspektyvoje vilniečiams kaina turėtų mažėti“, – svarsto Vilniaus miesto vicemeras.
VŠT vadovas Mantas Burokas anksčiau tv3.lt portalui teigė, kad teikiamas tarifas yra didesnis nei dabartinis dėl permokos sumažintas tarifas, tačiau mažesnis nei buvo „Vilniaus energijos“ projekcinė kaina.
Gruodžio mėnesį, VKEK nustatė naują bazinę šilumos kainą. Tarifas buvo 4,31 ct/kWh su PVM, tuo tarpu „Vilniaus energija“ spalį prašė nustatyti 5,51 ct/kWh projekcinę kainą. Tad naujasis tarifas turėtų būti tarp šių dviejų kainų.
Teismai tęsis ir perimus šilumos ūkį
Jog bet kokiu atveju šilumos ūkis bus perimtas tvirtina ir A. Sekmokas, ir V. Benkunskas, ir VŠT generalinis direktorius Mantas Burokas.
„Vienaip ar kitaip jis bus perimtas. Kitokio sprendimo negalima įsivaizduoti, nes sutartis baigiasi ir jokio sprendimo ją pratęsti nebuvo ir negali būti, tad šilumos tinklus perima Vilnius. Jau prasidėjo arbitražiniai procesai, kas kam skolingas. „Veolia“ mano, kad jiems skolinga Lietuva, tačiau atsižvelgiant į tai, kaip buvo tas šilumos ūkis valdomas, Vilniaus šilumos tinklai tikrai taip nemano. Turi būti įvertinti visi sprendimai, kuriuos darė „Vilniaus energija“ pirkdama biokurą brangiau, pirkdama dujas ir darydama kitus veiksnius, kurie iš tiesų didina šilumos kainą ir gyventojams, ir savivaldybės įstaigoms“, – savo nuomone dalinosi A. Sekmokas.
O V. Benkunskas pabrėžė, kad po šilumos ūkio perėmimo tikrai dar girdėsime apie „Vilniaus energiją“.
„Turto perėmimo klausimas daug sudėtingesnis nei šilumos tiekimo. Ir vien su kovo 31 d. nesibaigs. Jau turim du atskirus epizodus Stokholmo arbitraže su „Vilniaus energija“, tai gali jų ir daugiau būti, o tie nagrinėjimai gali užtrukti metus arba ilgiau, tuo labiau, kad dar turim iš „Vilniaus energijos“ gauti 18 mln. eurų permoką, kurią gyventojai yra sumokėję pagal Konkurencijos tarybos ir Kainų komisijos priimtus sprendimus. Tai dar numatome ilgą procesą ateityje su „Vilniaus energija”, bet perėmimas tikrai įvyks“, – patikina jis.
tv3.lt primena, kad VKEK praėjusiais metais nustatė, jog „Vilniaus energija“ 2012 – 2014 m. į šilumos kainas nepagrįstai įtraukė daugiau nei 24,3 mln. eurų. Tad nuo gruodžio 1 d. vilniečiams buvo nustatytas sumažintas šilumos kainos tarifas. Taip planuojama gyventojams iki šilumos ūkio perėmimo, balandžio, gyventojams grąžinti apie 6 mln. eurų. Ar bus atgauta likusi permokos dalis, maždaug 18 mln. eurų, neaišku.
