Pastaruoju metu vis aštriau iškyla Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sanitarinių apsauginių zonų ir rezervinių teritorijų klausimas. Uostininkai jau atvirai kalba apie nekilnojamojo turto verslininkų invaziją į šias zonas. Apie galimą interesų konfliktą byloja ir tai, kad dėl "Begos" detaliojo plano, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinto daugiau nei prieš metus, bylinėjamasi teisme.
Penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje jūrų krovinių kompanijos "Bega" pristatyta plėtros programa pripažinta vienu iš svarbiausių ir prioritetinių uosto investicinių projektų.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, paklaustas, kaip vertina tai, kad šios kompanijos detalusis planas ginčijamas teisme, atsakė: "Gyvename demokratinėje šalyje. Jeigu yra kokių nors įtarimų arba interesų pažeidimų, kiekvienas turi teisę juos ginti. Kita vertus, bet kokie teisminiai procesai stabdo uosto, pramonės plėtrą. Prarandamas laikas nėra nei uosto, nei uosto kompanijų sąjungininkas."
Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo manymu, tai tik gumos tempimas, varąs į nežinią. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius sako, kad pirmiausia turi susitarti susisiekimo ir aplinkos ministrai, idant geras projektas dėl teismų "neužlūžtų". Jis patikino, kad "Begos" detalusis planas yra geras ir tinkamai patvirtintas.
Ką planuojama statyti?
Visa pietinė "Begos" nuomojamos teritorijos dalis jau panaudota krovai, čia visos plėtros galimybės išsemtos. Metas sutvarkyti šiaurinę dalį, t. y. buvusią celiuliozės fabriko teritoriją. Čia ketinama pastatyti pirsą su krantinėmis, sandėlius, įrengti kelis krovos terminalus ir įdarbinti papildomai daugiau kaip 200 žmonių.
Prognozuojama, kad šis naujas krovos kompleksas uostui turėtų duoti per metus papildomai apie 4 mln. t krovinių, papildomos Uosto direkcijos ir AB "Lietuvos geležinkeliai" pajamos iš laivų rinkliavų ir pervežimų geležinkeliais sudarytų apie 70 mln. Lt kasmet.
Prašo panaikinti
Tam, kad minėti planai būtų įgyvendinti, turėjo būti pakoreguotas detalusis bendrovės planas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintas 2000 m. Bendrovės generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio teigimu, buvo atliktas ir patvirtintas poveikio aplinkai bei poveikio visuomenės sveikatai vertinimas: sausumos dalyje "Begos" užsakymu ir lėšomis, o akvatorijos ir krantinių - Uosto direkcijos užsakymu. Pasak jo, rengiant detaliojo plano korekciją buvo laikomasi įstatymų nustatytos tvarkos.
Parengtas detalusis planas buvo suderintas su Uosto direkcija, Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Pernai vasarį šį detalųjį planą patvirtino savivaldybės Taryba. Pusę metų nekilo jokių ginčų.
Tačiau tų pačių metų liepą Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir informavo, esą rengiant, derinant bei tvirtinant minėtąjį planą buvę padaryta pažeidimų.
Spalį, kai, atrodytų, baigėsi terminas ginčyti šį sprendimą teisme, minėta inspekcija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šiemet balandžio 2 d. jo teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti bylą iš esmės dėl minėto detaliojo plano panaikinimo.
"Užklojo" namą
Žinia, kiekvienas detalusis planas nustato ir sanitarinę apsaugos zoną, pavyzdžiui - iki 300 m nuo uosto tvoros, 100 m nuo geležinkelio. Sanitarinėse zonose galioja tam tikri apribojimai - čia galima statyti komercinės paskirties pastatus, bet negalima gyvenamųjų namų, viešbučių, vandenviečių.
Architektai akcentavo, jog "Begos" detaliajame plane, priešingai nei numatyta Klaipėdos miesto bendrajame plane, didinama sanitarinės apsaugos zona. Ji esą nustatyta nesilaikant galiojančios tvarkos, "užklojo" Minijos g. 11 namą, kurio gyventojai taip pat dalyvauja byloje kaip tretieji suinteresuoti asmenys - pažeistas viešasis interesas. Pasak "Begos" atstovų, anksčiau nustatyta uosto sanitarinė apsaugos zona liko nepakitusi.
Kompanija kaltinama, kad būsimų terminalų transporto schema neatitinka miesto bendrojo plano - sunkusis transportas judėtų viena centrinių - Minijos - gatvių. "Begos" atstovai tikina, kad apie 98 proc. visų krovinių į uostą ir iš jo keliaus geležinkeliu, tad padidėjusi krova nedarys įtakos miesto autotransporto eismui.
Pavojingi kroviniai
Detaliojo plano naikinimo iniciatoriai teigia, kad būsimuose terminaluose numatoma krauti pavojingas medžiagas tiek aplinkai, tiek gyventojų sveikatai. Esą paminami visuomenės interesai - pačiame miesto centre rengiamasi sandėliuoti itin pavojingus krovinius.
Tad kyla klausimas, kodėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kompaniją "Bega" išregistravo iš valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro? A. Kuzmarskis ne kartą yra sakęs, kad "Bega" niekada nekrovė, nekrauna ir neplanuoja krauti krovinių, priskiriamų pavojingųjų kategorijai.
"Mes projektuojame terminalus ir sandėlius, kurie daugiausia bus skirti žemės ūkio produktams, birioms trąšoms, skystiems žemės ūkio produktams, cementui, medienai, maisto pramonės žaliavai krauti. Mūsų pasirinkimas neskausmingas gamtosauginiu požiūriu nei miesto aplinkai, nei Kuršių nerijai, nei marioms", - sakė "Begos" vadovas.
Beje, jei jau kalbėtumėme apie pavojingus krovinius, ko gero, iš uosto pirmiausia reikėtų pašalinti AB "Klaipėdos nafta".
Kas turi trauktis?
Jeigu teismas panaikins "Begos" detalųjį planą, vadinasi, neliks ir sanitarinės zonos, ir jos apribojimų. Kol jis iš naujo bus derinamas ir tvirtinamas, praeis nemažai laiko. Tada gali paaiškėti, kad kompanija apskritai turi pasitraukti, nes užstos vaizdą į jūrą atsiradusiam kokiam nors viešbučiui. Nekilnojamo turto savininkui nepaaiškinsi, kad krova uoste turi vykti prie vandens. Bus panaši anekdotinė situacija, kai amerikiečių fregatos vadas davė nurodymą pasitraukti švyturiui.
Kad ir kaip būtų, šiuo atveju iš tikrųjų reikėtų žiūrėti, kas naudingiau valstybei, ar įšaldytas ir pridedamosios vertės nekuriantis pastatas, ar uosto krovos kompanijos veikla, užtikrinanti šimtus darbo vietų, duodanti nuolatines pajamas šalies biudžetui.
2007-2008 m., kai nekilnojamojo turto verslas Lietuvoje klestėjo, verslininkai daug negalvodami brangiai pirko objektus kuo arčiau marių, arčiau uosto, nesigilindami, ar jie yra uosto rezervinėje, ar sanitarinėje zonoje, kokie apribojimai galioja.
Minijos ir Bijūnų gatvių sankryžoje puoselėjamas planas statyti gyvenamąjį namą, buvusio kino teatro "Aurora" vietoje - viešbutį, Minijos gatvėje šalia "Begos" teritorijos - "Ogmios" prekybos centrą. Vargu ar kam rūpi, ar sutiks žmonės gyventi per dešimtmečius susiklosčiusioje industrinėje aplinkoje? Taigi iš anksto jau formuojamos konfliktinės situacijos.
Todėl ir keista, kad tik vieninteliai Klaipėdos architektai stojo ginti visuomenės interesų. Deja, ta pati visuomenė jau ne kartą yra nusivylusi jos interesų gynėjais, kai paaiškėja tikrieji jų tikslai. Ir šį kartą kas galėtų paneigti įtarimus, kad po viešojo intereso vėliava neginami kelių susivienijusių nekilnojamojo turto verslo magnatų interesai?
Ne vien "Begos" problema
Į klausimą, ar "Bega" pažeidė ką nors, ar ne, atsakys teismas. Tačiau tai ne tik šios krovos kompanijos, bet ir viso uosto, Lietuvos, kaip jūrinės ir kaip tranzito valstybės, problema. Nors gyvename teisinėje valstybėje, tačiau sanitarinės zonos egzistuoja tik de jure, bet ne de facto.
Pasitaiko atvejų, kai kelintą kartą perpirkto pastato dokumentuose nebelieka jokio įrašo apie apribojimus, tad naujas savininkas galvoja turįs teisę statyti, ką nori. Apie šią problemą kalbėta ne viename Uosto tarybos posėdyje. Uostininkai priekaištauja Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, jog ši neužtikrina kontrolės šioje srityje.
Buvusio susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydo Vaitkaus teigimu, privačių savininkų interesai negali užgožti valstybės interesų. Profesoriaus Vytauto Paulausko manymu, šiuo klausimu teisinėje sistemoje yra spragų, todėl nėra aiškūs miesto ir uosto santykiai. Jo manymu, sanitarinės zonos turėtų atsispindėti ir uosto įstatyme.
Kovo pabaigoje vykusiame Uosto tarybos posėdyje nuspręsta, kad Uosto direkcija turėtų organizuoti viso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto sanitarinės apsauginės zonos plano parengimą.
Dalia Bikauskaitė
