Vincas Jurgutis
Kuo toliau, tuo garsiau kalbama apie Vilniaus bankrotą. Nepaisant visų šnekų, skolos ne mažėja, o auga. Vienintelis dalykas, kurį sugalvojo Vilniaus meras bei jo draugai socialdemokratai - padidinti GPM dalį, tenkančią Vilniaus miestui.
Jei kas nors narkomaną pasiūlytų gydyti duodant didesnes dozes, tikriausiai visi tokį „gydytoją“ išjuoktų. Ne tame esmė, kad GPM dalis, tenkanti Vilniui, yra per maža. Ji per maža, bet jeigu gautus litus degini Vilniaus energijos katiluose, didesnis jų kiekis padės pratempti tik labai trumpą laiką. Bet eiliniai Vilniečiai dažnai numoja ranka. Sako, kad „miesto“ bankrotas yra „miesto“ reikalas ir kad mes neturim dėl to sukti galvos. Plojame tada, kai meras stato Vasiukus, o skolomis tegul rūpinasi buhalteriai, „juk visi miestai ir visos valstybės gyvena į skolą“.
Bankrotas dar neatėjo, bet kitą savaitę Vilniaus moksleiviai ir mokytojai pajus, ką reiškia gyventi bankroto sąlygomis. Šildymą darželiuose ir ligoninėse įjungs šį savaitgalį, daugiabučiuose - kitą trečiadienį, bet mokyklų kitą savaitę nešildys.
Mokyklų kitą savaitę nešildys, nes už dviejų savaičių prasidės moksleivių atostogos. Neapsimoka, nes pratempus vieną savaitę, bus galima sutaupyti iš karto už dvi. Gal ir gudru, žiūrint iš buhalterinės pusės. Iš žmogiškosios - taupyti vaikų ir mokytojų sveikatos ir komforto sąskaita yra labiau nei žema. Nežinau ar yra nors vienas tėvas, kuris naujam iPhone'ui taupo neduodamas savo vaikams pusryčių. Vilniaus grand projektams, Air Lituanicos skoloms dengti rezervo vis randama. Sklando gandai, kad trūkstamus litus surenka tos pačios prasiskolinusios miesto įmonės. O vaikai savaitę pakentės. Jei susirgs, rudens atostogos bus puikus laikas sirgti ir gerti vaistus. O gal metas pokyčiams?
