Kauno apygardos teisme baigta nagrinėti byla, kurioje už didelio kiekio narkotikų gabenimą teisiamas kaunietis Vytautas Baltrušaitis (28 m.). Nuosprendis bus skelbiamas liepos mėnesį.
Kyšiu nesusigundė
V. Baltrušaičio istorija, kaip jis įkliuvęs policijos pareigūnams, nuskambėjusi labai plačiai. Savo automobilyje „Mercedes Benz“ veždamas krepšį, kuriame buvo į paketus sufasuoti net 3 kilogramai metamfetamino, kaunietis elgėsi labai įžūliai ir už tai, ko gero, nukentės.
Praėjusių metų spalio 8-ąją, tuoj po vidurdienio, Prienų rajone V. Baltrušaitis neturėjo kantrybės važiuoti pagal kelių eismo taisykles ir, lenkdamas kitą automobilį, kirto dvigubą ištisinę kelio juostą. Tai pastebėjo kelyje budėję Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai, tad nusprendė sustabdyti pažeidėją ir, įjungę švyturėlius bei sireną, pasileido paskui.
Vairuotojas, matyt, išsigandęs, kad pareigūnai gali pastebėti jo vertingą krepšį, o gal bijodamas, kad gali būti įskųstas, jog veža narkotikus, tik padidino greitį ir šovė pirmyn. Nors ir lėkė maždaug 160 kilometrų per valandą greičiu, tačiau, įsukęs į Skriaudžių gyvenvietę, atsidūrė akligatvyje.
Tada ir vairuotojas, ir kartu važiavęs keleivis šoko iš mašinos ir puolė bėgti. Keleivis dar pagriebė ir krepšį. Tačiau V. Baltrušaitis toli nenubėgo. Jauni Alytaus patruliai buvo vikresni ir – svarbiausia – sąžiningi. Netrukus vyrui ant riešų čekštelėjo antrankiai.
O sprukusiam keleiviui pasisekė pabėgti. Tik savo krepšį vyras viduryje laukų pametė. Jį suradę patruliai ir suprato, kodėl gi vyrai bėgę. Krepšyje buvo maždaug 50 000 litų vertės narkotikų.
Už tai, kad pareigūnai jį paleistų, o krepšio su kvaišalais „nepastebėtų“, V. Baltrušaitis patruliams siūlė net 12 000 eurų (apie 41 400 litų) kyšį. Tačiau policininkai nesusigundė bene ir iki šiol didžiausiu eiliniams patruliams pasiūlytu kyšiu. Apie tai, kad jie nepaėmė 12 000 eurų, plačiai parašė beveik visi laikraščiai, juolab kad tuo metu kaip tik prasidėjo Policijos departamento ir Lietuvos tūkstantmečio „Rotary“ klubo organizuota akcija „Aš neimu kyšių“.
Yra nekaltas
Taip V. Baltrušaitis atsidūrė už grotų. Tada paaiškėjo, kad už narkotikų platinimą 9 metus kalėti jis jau buvo nuteistas 2005 metais ir į laisvę turėjo išeiti tik 2014-aisiais. Bet, kaip ir dauguma kalinių, išėjo gerokai anksčiau – 2010-ųjų pabaigoje. Buvo išleistas už gerą elgesį. O grįžęs vėl ėmėsi to paties pelningo amato.
Ištirta V. Baltrušaičio byla gana greitai nukeliavo į Kauno apygardos teismą. Ji pradėta nagrinėti šių metų sausio 21-ąją. V. Baltrušaičiui pateikti kaltinimai neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir bandymu papirkti pareigūnus.
Per pirmąjį teismo posėdį teisiamasis atsisakė duoti parodymus. Teisėjo paklaustas, ar pripažįsta savo kaltę, pareiškė, kad ir į šį klausimą „kol kas neatsakys“. Dabar madinga teisiamiesiems į klausimus atsakinėti tik po visų liudytojų parodymų.
Kadangi tų liudytojų nebuvo daug, tai byla jau išnagrinėta. Sakydamas paskutinįjį žodį, teisiamasis pareiškė, kad yra nekaltas, ir paprašė teismo jį išteisinti. „Man pareikšti kaltinimai grindžiami melu ir šmeižtu, o ne konkrečiais faktais“, – teigė V. Baltrušaitis.
Ar teismas juo patikės, greitai ir išgirsime. Kaltės įrodymų lyg ir pakanka. Yra pareigūnų parodymai, filmuota medžiaga, konfiskuoti narkotikai, tačiau V. Baltrušaitis sako, kad visi tie įrodymai surinkti neteisėtai, nes... policijos pareigūnai nesilaikė policijos patrulių veiklos instrukcijų. Esą jie, aklavietėje užspendę automobilį „Mercedes Benz“, vietoje to, kad mandagiai prisistatytų ir parodytų tarnybinius pažymėjimus, elgėsi kaip kokie teroristai. O kai jis jiems pasiūlęs kyšį, pareigūnai neperspėję jo, kad policijos automobilyje įjungta garso bei vaizdo įrašymo aparatūra.
Mačka nepagaunamas
Po įvykio pareigūnai greitai išsiaiškino, kad kartu su V. Baltrušaičiu automobilyje važiavo ir pabėgo teisėsaugininkams labai gerai pažįstamas Kauno kriminalinėms gaujoms priskiriamas Darius Mačianskas (41 m.), pravarde Mačka. Jo iki šiol policijai nepavyko sulaikyti, nors paieška paskelbta visoje Europoje. Mačka ieškomas dėl disponavimo ypač dideliu narkotikų kiekiu. Manoma, kad būtent jis šioje istorijoje ir yra pagrindinis veikėjas, o vežti narkotikai buvo pagaminti kokioje nors pogrindinėje laboratorijoje. Juk ne veltui šiemet paskelbtame bendrame Europos Komisijos ir Europolo raporte apie Europos Sąjungos šalių narkotikų rinką teigiama, kad Lietuvos nusikalstamos grupuotės yra vienos didžiausių metamfetamino gamintojų Baltijos šalyse, o šiuo kvaišalu jos aprūpina Skandinavijos, Jungtinės Karalystės rinką. Matyt, ir šį kartą gan kokybiškai pagamintas metamfetaminas buvo vežamas užsakovui.
Lygiai prieš dvejus metus iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų anksčiau laiko į laisvę išleistas Darius Mačianskas buvo siejamas su dabar jau sutriuškinta Daktarų grupuote. Į laisvę lygtinai išleistas jis, kol nesibaigs lygtinio paleidimo terminas, privalėjo naktis leisti tik namie, registruotis Darbo biržoje, keliolika kartų per mėnesį apsilankyti policijoje, tačiau tai jam, kaip paaiškėjo, nesutrukdė įsijungti į narkotikų biznį.
O pastarąjį kartą Mačka buvo nuteistas už pasikėsinimą į buvusį Henriko Daktaro šeimos draugą Gintarą Kučį, pravarde Kapucinas. Norėdami pamokyti ir įspėti H. Daktaro reketuotą G. Kučį, banditai jo kojas suvarpė kovinio pistoleto kulkomis.
Visai ne chuliganai
D. Mačianskui, Deividui Kaniui (32 m.) bei Liutaurui Brusokui (33 m.) Vilniaus apygardos teisme buvo paskirta 8 metų nelaisvės bausmė, tačiau jau po pusmečio ji buvo sušvelninta iki pusšeštų metų. Teismas buvo konstatavęs, kad šie trys vyrai šaudė į nukentėjusįjį G.Kučį pavojingu būdu, tačiau kito – Apeliacinio – teismo manymu, negalima teigti, jog šis būdas buvo pavojingas dar ir kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nuteistieji šaudė nukreiptais iš viršaus į apačią ginklais ir kėlė pavojų tik nukentėjusiojo gyvybei, bet ne kitų asmenų.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš kaltinimo pašalino ir kvalifikuojantį sunkaus kūno sužalojimo požymį, tad nustatė, jog nuteistieji veikė ne organizuotoje grupėje, o kaip paprasti, spontaniškai susibūrę bendrininkai, neturėję chuliganiškų paskatų.
Sunkiai sužalotas G. Kučys po minėto incidento iškart tapo valstybės saugomu liudytoju, nuosekliai teikė parodymus prieš patį H. Daktarą. 2006 metų gruodžio 8-ąją H. Daktaras dėl minėtos istorijos išgirdo tuomet penktą jam paskelbtą nuosprendį – jis buvo pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo ir poveikio liudytojui. Vilniaus apygardos teismas tuokart paskelbė, kad H. Daktaras turės kalėti 2 metus ir 9 mėnesius ir nukentėjusiems Kučiams sumokėti 10 tūkst. litų baudą.
O pirmą kartą D. Mačianskas „pasižymėjo“ dar 1994-aisiais, kai jis, vos 22 metų vaikinas, buvo kaltinamas kartu su bendrais atėmęs koncerno „Agora“ apsaugos vadovo, buvusio kriminalinės policijos pareigūno Jurijaus Milevskio automobilį. Pastarasis vėliau sulaukė grasinimų iš paties H. Daktaro – šis reikalavo, kad J. Milevskis per akistatą neatpažintų D. Mačiansko.
1997 metų pradžioje H. Daktaras buvo nuteistas pusaštuntų metų laisvės atėmimo bausme už tarpininkavimą išperkant automobilius ir grasinimus buvusiam „Agoros“ apsaugos vadovui J. Milevskiui. Nors apsaugos vadovas, nepaisydamas grasinimų, D. Mačianską atpažino, tačiau šis liko nenuteistas, nes pritrūko įrodymų jo kaltei pagrįsti.
„Akistatos“ inf.
