Naujienų portalas tv3.lt pristato rubriką „Lietuva ir pasaulis 2023“. Joje analizės, prognozės, spėjimai, pokalbiai su ekspertais ir sprendimų priėmėjais apie tai, kas laukia mūsų visų artėjančiais metais.
Nebūtinai baus už buvimą valdžioje
2019 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) džiaugėsi gerais rezultatais. Prieš ketverius metus konservatoriai iškovojo 263 mandatus savivaldybių tarybose ir laimėjo 11 merų postus. Visgi tuomet konservatoriai į rinkimus ėjo kaip didžiausia opozicinė jėga Seime, ant atsarginių suolelio sėdinti nuo 2012 m. Į 2023 m. vyksiančius savivaldos rinkimus TS-LKD eis jau kaip didžiausia valdančiosios koalicijos jėga.
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili naujienų portalui tv3.lt teigė, kad būtų logiška daryti prielaidą, kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose konservatoriai pasirodys prasčiau, nei 2019 m., kadangi TS-LKD šiuo metu yra valdžioje.
„Bet šioje vietoje suveikia du veiksniai, kurie tą logiką visą gali sugriauti. Vienas iš veiksnių – TS-LKD turi labai patikimą ir stabilų rinkėją, kuris ateina prie balsadėžių. Tai yra labai svarbus dalykas, jeigu žiūrime į savivaldos rinkimus, kur žmonės yra šiek tiek mažiau linkę eiti balsuoti, mažiau linkę dalyvauti, tad kiekvienas atėjęs papildomas rinkėjas gali lemti pergalę.
Kitas veiksnys, kuris Lietuvoje tikriausiai ryškiausiai matomas, yra tas, kad vietos lygmeniu matome, kad partinė priklausomybė ne visada suveikia. Daugiau yra žiūrima į konkrečius žmones, kiek jie patinka, nepatinka. Turime pripažinti, kad savivaldoje yra daugiau tų politikų, kuriuos vietos rinkėjai labiau žino, pažįsta. Dažnu atveju, partinė priklausomybė net nesuveikia“, – dėstė politologė.
„Pagal logiką, lyg ir turėtų bausti tuos, kurie yra valdžioje, bet vietos lygmeniu yra kiti veiksniai, kurie yra ne mažiau svarbūs“, – pridūrė ji.
Dalis spręs, ar patenkinti dabartine valdžia
„Visuomet būna svarbus tas faktorius, kas yra valdžioje, o kas yra opozicijoje. Dalis žmonių balsuoja pagal tai, ar jie patenkinti esama valdžia, jos sprendimais. Natūralu, kad konservatorių rezultatams tai gali daryti įtakos“, – naujienų portalui tv3.lt teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė, politologė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.
Visgi, anot pašnekovės, kaip ir kitų rinkimų dalyvių, taip ir konservatorių rezultatus lems tai, kokie sąrašai bus pateikti kiekvieno regiono gyventojams.
„Situacija gali būti labai skirtinga. Vienose savivaldybėse konservatorių ir jų žmonių įdirbis yra didesnis, kitur galbūt jie nėra tokie populiarūs ir stiprūs, gal kai kur tai ir istoriškai susiklostę. Ten gali būti didesnis nepalaikymas“, – kalbėjo I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
Nors dešimties didžiausių Lietuvos miestų tarybose konservatoriai turi savo atstovus, tačiau nė vieno iš šių miestų meras nėra TS-LKD narys. Politologės nuomone, šioje vietoje galima vesti paralelę su Seimo rinkimais, kai žmonės gali palaikyti partijos sąrašą, tačiau balsuoja už kitos politinės jėgos iškeltą kandidatą vienmandatėje apygardoje.
„Nebūna taip, kad sutaptų viskas“, – teigė I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
Išsklaidytas Klaipėdos mitas konservatoriams gali atnešti mero postą
G. Burbulytė- Tsiskarishvili mano, kad konservatoriai turi šansų šiuose rinkimuose iškovoti didesnių miestų merų postų.
„Sunku labai prognozuoti Vilniaus miestą, Kauną net nenoriu į prognozes dėti, nes kol kas dėliojasi, kaip bebūtų keista, kad Matijošaitis turi labai daug perspektyvų, nepaisant visų besivelkančių šleifų.
Bet turime naują ir įdomią situaciją Klaipėdos miesto savivaldybėje. Konservatorių kandidatui šansai tikrai yra labai aukšti. Atsižvelgiant į tai, kad reikėtų išsklaidyti tą mitą, kad Klaipėda yra liberalus miestas.
Jis seniai nebėra liberalus miestas, jeigu skaičiuosime, kiek balsų atiduoda už konservatorių kandidatus miesto gyventojai, tai konservatorių kandidatas turi labai dideles perspektyvas“, – teigė KU atstovė.
TS-LKD į Klaipėdos miesto mero postą kelia Seimo nario Audriaus Petrošiaus kandidatūrą.
Geri socialdemokratų reitingai nebūtinai pavirs gerais rezultatais rinkimuose
Daugiausiai merų postų – 15 – politinių partijų tarpe prieš ketverius metus iškovojo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Šiuo metu socialdemokratai parlamente yra opozicijoje, tačiau šildosi reitingų rezultatais, kur dažnai būna pirmoje arba antroje vietoje.
Nacionalinės politikos kontekste, anot I. Unikaitės-Jakuntavičienės, matomas augantis pasitikėjimas socialdemokratais.
„Rinkėjai pasveria, kas yra kitos opozicinės partijos, ir galbūt jiems atrodo, kad socialdemokratai neša didesnį pasitikėjimą, nei kitos. Galbūt tai duoda jiems pranašumo“, – sakė VDU docentė.
Visgi, kaip teigia politologė, geri LSDP reitingai nebūtinai virs gerais rezultatais savivaldos rinkimuose, viskas priklausys nuo asmenybių, kurias socialdemokratai pristatys kiekvienos savivaldybės rinkėjams.
„Jeigu žiūrime į nacionalinio lygmens apklausas, tai vienaip gali atrodyti, atskiruose regionuose, jei apklaustume to regiono žmones, tai skirtumai būtų. Skirtingos pažiūros, skirtingos patirtys, kokius žmones ir kokius veidus matė tarybose ar merų postuose, ar pozityviai vertina jų veiklą, ar ne, ar kažkas kažkokių skandalų turėjo“, – dėstė I. Unikaitė-Jakuntvaičienė.
Politologė pateikia Kauno miesto pavyzdį.
„Socialdemokratai ir merą turėjo, ir tarybos narių, bet kai žiūrime į paskutinių rinkimų rezultatus, tai labai sumenkęs tas palaikymas“, – sakė ji.
Visiškai priešingas scenarijus socialdemokratams klostosi Kauno rajone.
„Kai kur merai nuo seno labai gerai įsitvirtinę, gerai dirba, yra populiarūs, žmonės mato kažkokią pažangą. Vienas to pavyzdžių – Kauno rajonas. Meras yra renkamas nuolatos ir ten dažnai kažkokių didesnių abejonių dėl perrinkimo nebūna, asmenybė patempia ir sąrašą aukščiau“, – pasakojo I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
Nuo 2007 m. Kauno rajono meras yra socialdemokratas Valerijus Makūnas.
Socialdemokratai neturi konkurentų
G. Burbulytė- Tsiskarishvili mano, kad socialdemokratai savivaldos rinkimuose gali tikėtis gero rezultato.
„Socialdemokratai ganėtinai stabiliai atrodo. Nemėgstu prognozuoti, bet ši politinė jėga labai radikaliai nukristi neturėtų. Aišku, jiems konkurencijos bus, bet jeigu žiūrėtume į grynąją kairę, aišku, kiek apskritai šiandien galima kalbėti apie grynąją kairę ideologinėje perspektyvoje, tai jie nelabai turi konkurentų.
Turime pripažinti, kad valstiečiai, demokratai yra tos jėgos, kurios labiau orientuojasi į centro kairę, o taip visiškai kairėje esančių mes nelabai ir turime. Panašu, kad jie gali išsilaikyti ganėtinai stabiliai“, – samprotavo politologė.
Didmiesčiuose raudona rožė nesužydės
Visgi, nors 2019 m. socialdemokratams rinkimuose sekėsi pakankamai gerai, partija neiškovojo nė vieno tarybos nario mandato trijuose didžiuosiuose miestuose.
G. Burbulytė- Tsiskarishvili teigia, kad šansų pakeisti padėtį socialdemokratai artėjančiuose rinkimuose nelabai turi.
„Šansų nedaug. Čia suveikia tas veiksnys, kad žmonės linkę rinkti tai, ką mato, ką pažįsta. O tas, kas buvo kažkada labai seniai... Yra naujų, patraukliau atrodančių politinių jėgų. Gali būti, kad jos pervilios rinkėjus“, – kalbėjo KU politologė.
„Nepakankamai stiprios asmenybės yra parenkamos, ne tokie žinomi tokiuose miestuose. Nemanau, kad nėra žmonių, kurie didmiesčiuose norėtų paremti socialdemokratus, bet kažko reikia. Dažnai būna per silpnos asmenybės parenkamos didiesiems miestams.
Kai atsiverčiame sąrašus ir pamatome, kokie ten žmonės įrašyti, tai dažnai nurašome, kad ten nieko gero nebus. Reikia daugiau dėmesio skirti, kas didžiuosiuose miestuose bus lyderiai. Jei regionuose svarbus pažįstamumas, tai didmiesčiuose to betarpiško bendravimo mažiau, bet itin svarbus tampa matomumas“, – pridėjo I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
Maksimalus išbandymas demokratams
Prieš ketverius metus savivaldos rinkimuose tuo metu valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nurijo kartėlį ir rezultatų lentelėje į priekį užleido tiek konservatorius, tiek socialdemokratus. Šiuo metu LVŽS ne tik, kad yra Seimo opozicijoje, bet ir dar gerokai aptrupėjusi. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis iš valstiečių gretų išsivedė dalį partiečių, prisikvietė paklydėlius iš kitų partijų ir įkūrė naują politinę jėgą – Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Tad šiuose savivaldos rinkimuose dalis bendražygių, kurie prieš ketverius metus ėjo koja kojon, stos vienas prieš kitą.
„Labai sunku pasakyti, kurie geriau, nes reikėtų žiūrėti per visas 60 savivaldybių ir vertinti pagal turimas pozicijas. Bet kad konkurencija vyks tarp šių dviejų politinių jėgų, tai čia faktas. Tikriausiai aršiausia konkurencinė kova“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Jos nuomone, demokratai, kaip nauja politinė jėga, bus patrauklūs tiems rinkėjams, kurie kiekvienuose rinkimuose ieško kažko naujo, neišbandyto.
„Jie turi labai didelį privalumą – aiškiai išreikštą lyderį nacionaliniu mastu, kurį gali per visas savivaldybes vežioti ir vilioti rinkėją. To neturi valstiečiai. Turime pripažinti, kad kadangi Karbauskio nėra parlamente, jis nuėjęs į antrą planą“, – sakė pašnekovė.
„Manau, kad bus apylygė kova. Bet faktas yra vienas – šie rinkimai yra didžiulis išbandymas demokratams. Nuo to, kaip jie pasirodys savivaldos rinkimuose, labai priklausys tai, kaip jie pasirodys 2024 m. parlamento rinkimuose“, – pridūrė ji.
„Pas mus rinkimuose mėgsta naujus vėjus, naujo atspalvio turinčius. Gal nebūtinai visai naujus, bet kažką naujo pristatančius. Kas naujo yra labiau pageidautina, greičiau renkasi tuo naujus, negu senus“, – kalbėjo I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
Pasak jos, valstiečius palaikys radikalesnes pažiūras turintys rinkėjai, nuosaikesni žmonės tuo metu rinksis demokratus.
Koją pakišti gali tas saldus žodis „laisvė“
Nuo praėjusių savivaldos rinkimų gerokai pasikeitė ir liberalių partijų flangas. Iš Liberalų sąjūdžio pasitraukusi Aušrinė Armonaitė įkūrė Laisvės partiją, kurios dalis dabartinių narių praėjusiuose savivaldos rinkimuose dalyvavo po rinkimų komitetų vėliavomis. Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) susijungė su tuo, kas liko iš Tvarkos ir teisingumo partijos bei Artūro Paulausko organizacija bei pagimdė naują liberalią politinę partiją – Laisvę ir teisingumą.
Tad kas iš liberalių partijų flango geriausiai pasirodys artėjančiuose savivaldos rinkimuose? G. Burbulytė- Tsiskarishvili įsitikinusi, kad tai bus Liberalų sąjūdis.
„Vertinčiau, kad Liberalų sąjūdis turi geriausias pozicijas dėl to, kad jie yra įsitvirtinę savo pavadinimą, jie yra pažįstami. Aš nesu atlikusi tyrimo, bet tiek, kiek stebiu viešojoje erdvėje, man atrodo, kad truputėlį yra painiavos rinkėjams, nesakau, kad visiems, bet kai kuriems, atskirti Laisvės partiją ir Laisvę ir teisingumą“, – svarstė politologė.
Anot jos, mažiau politika besidomintys rinkėjai gali supainioti šias politines jėgas dėl panašių pavadinimų.
„Dėl tų, kurie tik kartą per ketverius metus ateina pasižiūrėti, kas čia vyksta, gali atsitikti taip, kad Laisvės partija bei Laisvė ir teisingumas perims vieni kitų balsus ir bendrame rezultate abi partijos gali pasirodyti blogai“, – kalbėjo G. Burbulytė- Tsiskarishvili.
Kad geriausiai iš liberalių partijų pasirodys Liberalų sąjūdis mano ir I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
„Manau, kad geresnių rezultatų sulauks Liberalų sąjūdis, nes įdirbio jie turi daugiau“, – kalbėjo politologė.
Jos nuomone, dalyje savivaldybių Laisvės partijos pasirinkti kandidatai į merus gali ne tiek pritraukti, kiek atstumti rinkėjus. Vienas tokių pavyzdžių – Kauno miestas, kuriame laisviečiai kelia keliautojo ir prodiuserio Manto Bertulio kandidatūrą.
Kalbėdama apie Laisvę ir teisingumą, I. Unikaitė-Jakuntavičienė pabrėžė, kad be Artūro Zuoko ir Remigijaus Žemaitaičio, ši partija ir jos darbai mažai žinomi rinkėjams, tad ir stebuklingų rezultatų ši politinė jėga tikėtis neturėtų.
Komitetai ir vėl gali tapti juodaisiais arkliukais
Rinkimuose be partijų taip pat dalyvaus ir komitetai. Pastaruosiuose dviejuose rinkimuose jiems sekėsi puikiai, o po paskutinių savivaldos rinkimų susiklostė tokia situacija, kad penkių didžiausių miestų merai buvo komitetų vedliai, o komitetų atstovai turėjo daugumą miestų tarybose. Visgi šiuose rinkimuose komitetams bus sunkiau, kadangi sugriežtinta jų steigimo tvarka.
„Dėl apsunkintų sąlygų sumažėjo komitetų skaičius. Vertinant pačius komitetus, manau, kad jų rezultatai ir vėl bus geri, nors matome, kad kartais būna sudėtinga jiems darbuotis ir priiminėti sprendimus savivaldybių tarybose, kai susirenka labai marga publika.
Jeigu vertintų žmonės, kaip pavyksta darbuotis, gal ir labai nepalaikytų komitetų. Bet jei nesidomi, pažiūri į paviršinius dalykus ir remiasi labiau asmenybėmis, nei ideologijomis ir pastoviomis vertybinėmis nuostatomis, gali toliau palaikyti komitetus“, – kalbėjo I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
„Tie, kurie išliko po visų sugriežtinimų, ir yra tie juodieji arkliukai, kurie sumaišo visas kortas didžiosioms ir mažosioms politinėms partijoms. <...> Neaišku, ar vėl rinkėjai pasitikės, ar nenusibodo komitetai rinkėjams. Bet jie gali būti tais juodaisiais arkliukais, kurie gali įnešti naujesnių vėjų“, – samprotavo G. Burbulytė- Tsiskarishvili.
Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks 2023 m. kovo 5 d.
