Prokuratūros reformos metu buvo vykdomas teritorinių prokuratūrų stambinimas ir didesnių įgaliojimų suteikimas jų vadovams. Vykdant pertvarką dalis apylinkių prokuratūrų tapo apygardų prokuratūrų padaliniais, dalis prokurorų neteko savo pareigų. Taip pat buvo panaikintas antrasis generalinio prokuroro pavaduotojo etatas. Iš viso prokuratūroje vadovaujančių prokurorų skaičius sumažintas perpus – nuo 187 iki 93.
Šią reformą pasmerkė prokurorų bendruomenė, akcentuodama, kad pertvarka nepasiteisino, o prokuratūroje įsivyravo nežinomybė dėl ateities, netikrumo jausmas, prokurorų darbas tapo dar sudėtingesnis, padidėjo darbo krūviai, o į aukščiausius postus esą skiriami tik prokuratūros vadovams lojalūs pataikūnai.
Prokuratūros reforma iš sistemos privertė išeiti daug patyrusių, rezonansines bylas tyrusių specialistų tokių, kaip Aidas Mažeika, Kęstutis Betingis, Mindaugas Dūda ir kiti.
Generalinio prokuroro D. Valio kadencijos prezidentė Dalia Grybauskaitė nepratęsė ir pradėjo naujo prokuratūros vadovo paieškas, tačiau čia susidūrė su Seimo pasipriešinimu, mat dvi pirmosios kandidatūros – Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė – parlamentarų buvo atmestos.
Galiausiai generaliniu prokuroru patvirtintas trečiasis šalies vadovės pasiūlytas kandidatas – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas E. Pašilis.
Kaip seksis naujajam vadovui?
Naujasis generalinis prokuroras E. Pašilis – ne pirmasis prokuratūros vadovas, atėjęs iš teisėjų luomo. Tačiau, kaip jam seksis suvaldyti prokurorų bendruomenę?
„Man labai gerą įspūdį paliko, nors mes trumpai bendravome. Tam tikros žmogiškos E. Pašilio savybės imponuoja, tai yra mokėjimas klausyti ir girdėti. Prokuratūra yra pajėgi spręsti problemas, ten yra daug protingų žmonių, kurie E. Pašiliui padės tas problemas spręsti“, – apie naująjį prokuratūros vadovą kalbėjo A. Valantinas.
Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos generalinis prokuroras A. Paulauskas neslėpė liūdesio, kad prezidentė D. Grybauskaitė nesugebėjo rasti tinkamų kandidatų į generalinius prokurorus prokurorų gretose. Vis dėlto politikas tikino, kad E. Pašiliui, siekiant sėkmingai vadovauti prokuratūrai ir efektyviai spręsti joje įsikerojusias problemas, reikalinga stipri komanda.
„Labai bus svarbu, kokią jis komandą pasirinks, nes nuo to priklauso didelė jo darbo sėkmės dalis. Svarbu, kaip jam pavyks su savo kolegomis užmegzti dalykinį, profesinį ryšį, nes dabar, prisimenant D. Valį, buvo visiškas ignoravimas ir nepasitikėjimas vadovu. Galima sakyti, kad D. Valio vadovavimas tiktai kančia buvo visai sistema, tai E. Pašiliui būtų gerai psichologinį klimatą susikurti, kad iš vienos pusės būtų pripažintas kaip vadovas, kaip lyderis, o iš kitos pusės jis išliktų žmogiškas“, – kalbėjo A. Paulauskas.
S. Šedbaro nuomone, tai, kad prokuratūrai vadovaus teisėjas yra didelis privalumas.
„Šalies vadovė užsiminė, kad ieškos kandidato iš šalies, nes jei prokuratūroje yra kažkokie susiskaldymai, nesusikalbėjimai, tai gal iš šalies atėjęs žmogus nebus kažkurios grupuotės – nors aš nenorėčiau šio žodžio vartoti – atstovas.
Man yra tekę girdėti, kad kai kurie sako, kad yra labai gerai, sistema tvarkosi, lieka, darbingi žmonės, o kiti sako, kad yra griaunama sistema, tai reikia kažkaip surasti bendrą kalbą su visu kolektyvu ir galbūt sistemai vadovauti ne jėgos autoritetu, [...] bet įgyti tokį autoritetą, kad eitų paskui vadovą, matytų, kad sistema už jo pečių yra apsaugota, yra tinkamas finansavimas, reikalingi teisės aktai, yra normalūs kontaktai su Seimu, valstybės vadovu, su Vyriausybe“, – komentavo Seimo narys.
Prokuratūros „kraujavimą“ siūlo stabdyti didesniu finansavimu
NSGK vadovas A. Paulauskas pabrėžė, kad patyrusių prokurorų išėjimas iš prokuratūros buvo didžiulis smūgis šiai sistemai. Anot jo, patyrę specialistai paliko prokuratūrą, nes tiesiog nematė perspektyvų, motyvacijos dirbti toliau.
„Iš esmės jie nematė aiškių karjeros laiptų ir galimybių, nes, jeigu galima paimti kaip zuikį už ausų ir ištraukti iš krepšio, tai žmonės, kurie sąžiningai dirba, dirbti nebenori, praranda motyvaciją“, – apie atmosferą prokuratūroje kalbėjo A. Paulauskas.
„D. Valys per visą savo kadenciją buvo užsibrėžęs nepriimti nė vieno žmogaus. Tai čia buvo jo principinė nuostata ir, kaip aš supratau, jis atleist atleisdavo, bet nieko nepriimdavo“, – tęsė NSGK pirmininkas.
TTK pirmininko pavaduotojas S. Šedbaras aiškino, kad nemaža dalis prokuratūros problemų, o tarp jų – ir patyrusių prokurorų bėgimas iš darbo, yra susijęs ir su sumažėjusius institucijos finansavimu.
„Prokuratūros finansavimas natūraliai per krizę buvo sumažintas, bet atkūrimo procesas buksuoja. Ir tai galbūt irgi buvo susiję su tuo, kad buvusio generalinio prokuroro autoritetas buvo susvyravęs, jam buvo sunkiau ginti tą Generalinės prokuratūros biudžetą.
Jeigu prokuratūra finansuojama vos ne tame pačiame lygyje metai iš metų, tai ji negali atlikti visų funkcijų, kurios jai yra pavedamos. Reikalavimai augo, viduje iš vidinių resursų prokuratūra bandė susimokėti atlyginimus, nes, įsivaizduokime, kad tapo visi prokurorai apygardos lygmens, dalis žmonių buvo atleista, dalis etatų, kur buvo nepriimti prokurorai, liko neužpildyti“, – komentavo Seimo narys.
Parlamentaras patikino, kad reikėtų neprarasti vilčių, mat, anot jo, yra galimybių buvusius prokuratūros „vilkus“ susigrąžinti į darbą.
„Manau, kad kalbant apie patyrusių specialistų, mokančių užsienio kalbas, dirbusių su tarptautiniais projektais, išėjimą, tai, viena vertus, galbūt buvo ten kažkokių tarpusavio nesusikalbėjimų tarp vadovų, tačiau neatmestina, kad jie pajautė, kad perspektyvos artimiausiu metu gauti deramą atlyginimą yra miglotos.
Norint surinkti kvalifikuotus, psichologiškai pasirengusius žmones, tai reikia juos ir motyvuoti, nes prokuroras yra aukšto lygio teisininkas. [...] Galbūt vieną ar kitą iš tų žmonių galima būtų susigrąžinti, jeigu jiems būtų pasiūlyta atitinkama pozicija prokuratūroje su atitinkamu atlyginimu. Gal jie sugrįžtų dirbti į prokuratūrą ir geriau jaustųsi, valstybei tarnaudami, o ne gindami ne toje pusėje esančius žmones“, – svarstė S. Šedbaras.
Buvęs generalinis prokuroras įvardijo sistemos Achilo kulną
Vienu geriausių generaliniu prokuroru ne kartą pavadintas 2005-2010 m. prokuratūrai vadovavęs teisėjas Algimantas Valantinas portalui tv3.lt pasakojo, kad ir jam pradėjus darbą Generalinės prokuratūros vadovo kėdėje, sistemoje buvo daug įvairių problemų.
„Visi pamiršo, kad atėjus 2005 metais, praktiškai žmonės sėdėjo kiaurais langais, neturėjo kompiuterių, neturėjo jokių mokymų. Problemų buvo ir visada yra, bet susidėliojus, tas problemas sprendžiant, žmonės mato, ar tas vadovas iš tikrųjų nori, kad ta sistema judėtų į priekį“, – kalbėjo A. Valantinas.
Teisėjas atkreipė dėmesį į tai, kad, visų pirma, prokuratūra nukentėjo ne tik dėl esą nevykusiai vykdytos reformos, bet dėl to, kad sistema apie pusę metų funkcionavo be nuolatinio vadovo.
„Galiu pasakyti, kad tai nėra gerai institucijai, kai nėra vadovo, nes iš tikrųjų tie darbai turi būti daromi čia ir dabar ir jie negali būti atidėliojami.
Kita vertus, šiuo metu prokuratūroje susidariusi tokia situacija, kad net ir generalinio prokuroro pavaduotojų nėra, o čia yra labai daug klausimų, kurie pagal įstatymą priskirti tik generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų kompetencijai ir vienam žmogui net ir tuos einamus klausimus išspręsti yra be galo sudėtinga ir sunku. Aš jau nekalbu apie kažkokį programos dėliojimą. Tie dalykai kiekvienai institucijai yra svarbūs, sunkūs ir, mano galva, tas užsitęsęs laikotarpis be generalinio prokuroro, tikrai prokuratūrai naudos neatnešė“, – aiškino A. Valantinas.
Buvęs generalinis prokuroras, kalbėdamas apie didžiausias prokuratūros problemas, atkreipė dėmesį į vieną jų, su kuria susiduria visi prokuratūros vadovai.
„Ikiteisminiai tyrimai visais laikais buvo prokuratūros Achilo kulnas. Mano galva, tai labai priklauso nuo kiekvieno prokuroro, kuris pagal įstatymą privalo kontroliuoti ir organizuoti ikiteisminio tyrimo atlikimą.
Žinoma, labai lengva tas vadžias paleisti dėl darbo krūvio, dėl kvalifikacijos stokos, dėl kitų dalykų, bet tyrėjai labai greitai pajunta, kurie gali labiau atsipalaidavę dirbti, kur reikia dėti daugiau pastangų. Aišku, ikiteisminio tyrimo pareigūnams krūviai yra išaugę, kai rankose turi šimtus gyvų bylų su konkrečiais žmonėmis, tai planuoti darbą, kad jis vyktų sklandžiai ir tvarkingai yra sudėtinga. Turi būti nuolatinis, kruopštus darbas, gera kontrolė, tinkamas kvalifikuotas prokuroras, kuris nepraleis nieko pro šalį“, – dėstė A. Valantinas.
Negrabi reforma dėl generalinio prokuroro kaltės?
Portalo tv3.lt kalbintas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs vidaus reikalų ministras Stasys Šedbaras tikino, kad būtent parlamentas priėmė pataisas, numatančias prokuratūros reformos gaires, tačiau pati pertvarka nebuvo sėkminga dėl to, kad jos tinkamai įgyvendinti nesugebėjo D. Valys.
„Nebūčiau šimtu procentų tikras, kad viskas buvo gerai. Galbūt buvo tų klaidų, man atrodo, kad ir paties buvusio generalinio prokuroro charakteris lėmė, kad nebuvo gero kontakto, nebuvo žmonėms diskutuojama, paaiškinama. Kiekvienas prokuroras, kur jis bebūtų – Joniškyje ar Vilniuje – yra žmogus ir jis nori žinoti apie pokyčius“, – pažymėjo S. Šedbaras.
Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos generalinis prokuroras, dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas portalui tv3.lt pripažino, kad nemažai problemų prokuratūroje kilo ir dėl naujos atrankos į vadovaujamas pareigas tvarkos. Anot jo, iš esmės leista nepaisyti atrankos komisijų rekomendacijų, todėl net ir geriausiai įvertinti prokurorai neužimdavo aukščiausių pareigų.
„Matote, tą visą sistemą sukūrė D. Valys. Jis buvo žmogus iš Akmenės, nelabai žinomas, nelabai bendraujantis, tai kaltinti jį, kad jis ten protegavo vienus ar kitus asmenis – aišku, buvo tokių atvejų, galima įtarti – nereikėtų. Pati sistema, Seimas leido jam, taisydamas įstatymus, nepaisyti atrankos komisijų išvadų. Tarkime, atrankos komisija siūlo vieną asmenį skirti į vadovaujančias pareigas, o jis gali pasirinkti kitą. Ir tada prasmė tos visos atrankos, konkurencijos, konkursų dingsta.
Kokia atrankos nauda, jeigu žmogus gali būti įvertintas kaip paskutinis eilėje, bet gali tapti vadovu? Kitaip tariant įstatymas leido taip elgtis D. Valiui, o jis naudojosi šituo dalyku ir sukėlė nepasitikėjimą prokurorų“, – aiškino A. Paulauskas.
Antrą kartą ant to paties grėblio
Kad ir ką bekalbėtų politikai ar buvę prokuratūros vadovai, patys prokurorai tarpusavyje šnibždasi, kad E. Pašilis gali būti antrasis D. Valys, kuris taip ir nesugebėjo susitvarkyti savo kieme, įgyti autoritetą tarp eilinių prokurorų ir rasti sąjungininkų, kurie galėtų prokuratūrą paversti prestižine tarnyba.
Tad kol teisėjas iš Ukmergės pritaps Vilniuje prireiks ne vienerių metų, tad šiemet tikėtis rimtų permainų prokuratūros sistemoje būtų dar per anksti, mat E. Pašiliui pirmiausia reikės susipažinti su sistema ir tik po to imtis esminių reformų.
