Lietuvos pilietinio karo fronte – nieko naujo: eismo įvykių suvestinės rodo, kad nei žiema be sniego, nei policijos aktyviau rengiamos girtų vairuotojų medžioklės iš esmės nieko nekeičia. Lietuviška ruletė, kai leisdamasis į kelią nejučiom imi spėlioti, ar į namus pavyks sugrįžti gyvam ir sveikam, žvaliai sukasi toliau.
Lietuva, pernai tapusi Europos čempione pagal avarijose žuvusių žmonių skaičių vienam milijonui gyventojų, užtikrintai siekia jo dar kartą. Iki gruodžio mėnesio keliuose žuvo 678 žmonės – vos 19 mažiau nei tuo pačiu metu pernai.
Beveik tuo pat metu, kai po eilinio keliolika gyvybių nusinešusio lapkričio savaitgalio driokstelėjo viešųjų ryšių salvės, turinčios atkreipti tautos dėmesį į pirmųjų valstybės asmenų susirūpinimą, viešąją erdvę nušvietė ir šventinis saliutas.
„Draudimo rinka šiemet auga rekordiniais tempais“ – paskelbė Draudimo priežiūros komisija, kurios duomenimis šių metų sausio - spalio mėnesiais Lietuvos draudimo rinkoje buvo pasirašyta beveik 1 mlrd. 146 mln. Lt įmokų – trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Anot komisijos, toks spartus augimas Lietuvos draudimo rinkoje per pastarąjį dešimtmetį pastebimas pirmą kartą.
Draudimo priežiūros komisijos pranešime sakoma, kad Lietuvos vairuotojai aktyviai draudžiasi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu: įmokos šiemet pasiekė beveik 301 mln. Lt, arba 40 proc. daugiau nei pernai. Jei ant lietuviškos ruletės stalo statomos sumos taip smagiai didėja, ar negalėtų draudikai imtis dar didesnių pastangų, kad visų šiame lemtingame žaidime dalyvaujančių nuostoliai būtų kaip įmanoma mažesni?
“Tai buvo klaidinga praktika”
Draudimo bendrovių suinteresuotumą aktyviau stabdyti karą Lietuvos keliuose nuo šio pavasario turėtų skatinti ir nauja tvarka, pagal kurią privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apsidraudę vairuotojai atlygina avarijoje nukentėjusių asmenų gydymo išlaidas. Panevėžio teritorinės ligonių kasos administravimo skyriaus vedėja Asta Levickienė “Omni.lt” sakė, kad po kovo 27 d. Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3 – 186/2006 priimtos nutarties ligonių kasos, reikšdamos ieškinius gydymo įstaigų suteiktoms paslaugoms atlyginti, į juos įtraukia vairuotojus civilinės atsakomybės draudimu apdraudusias bendroves. Minėtoje nutartyje Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad valstybė sveikatos draudimu nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltųjų asmenų. O jeigu sveikatos draudimo įstaigos, teisės aktų nustatytais atvejais išmokėjusios išmokas, įgyja reikalavimo teises į kaltą dėl žalos padarymo asmenį, jos gali reikalavimą pateikti ir draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę.
“Nuo mūsų ši nauja tvarka ir prasidėjo – Panevėžyje buvo iškelta civilinė byla, kreipėmės į Aukščiausiąjį Teismą, ir po jo išaiškinimo pradėjome remtis šia praktika. Mes sumokame gydymo įstaigai už nukentėjusio žmogaus gydymą, po to gauname policijos pranešimą apie eismo įvykį, savo duomenų bazėje pamatome patirtas išlaidas, reiškiame ieškinį ir įtraukiame į jį draudimo bendrovę, jeigu žmogus buvo apsidraudęs” – aiškino A. Levickienė.
Kauno teritorinės ligonių kasos administravimo skyriaus vyr. specialistė Rasa Bagvilaitė – Raugelienė sakė neprisimenanti nė vieno atvejo, kad draudimo bendrovės būtų atsisakiusios atlyginti gydymo išlaidas. “Yra du atvejai: jeigu dėl avarijos kaltas žmogus buvo girtas arba neapsidraudęs, mes reiškiame civilinį ieškinį ir išieškome išlaidas iš kaltojo asmens. O jeigu vairuotojas buvo blaivus ir turėjo civilinės atsakomybės draudimą, reiškiame pretenziją draudimo bendrovei. Nustatome atsiskaitymo laikotarpį, ir visos bendrovės tvarkingai atlygina, be jokių ieškinių ir teismų”, - sakė pašnekovė.
Tuo tarpu iki Aukščiausiojo Teismo nutarties gydymo išlaidas turėdavę atlyginti avarijos kaltininkai – net ir tuo atveju, jei buvo apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu. “Dabar asmeninių lėšų iš apsidraudusių vairuotojų neišieškome. Tai buvo apskritai klaidinga praktika, dėl kurios nukentėdavo apsidraudę asmenys”, - sakė R. Bagvilaitė – Raugelienė. Pasak jos, per eismo įvykius nukentėjusių žmonių gydymo išlaidos gali siekti iki 20 000 Lt, bet taip būna labai retai. Vidutiniškai jos sudaro 1000–2000 Lt.
Akcijos, konkursai, liemenės, lankstinukai...
Jei draudimo bendrovių nuostolius nuo šio pavasario ėmė didinti ir kompensacijos Valstybinei ligonių kasai už avarijose nukentėjusių žmonių gydymą, būtų galima įtarti, kad tai turėjo paskatinti jas dar labiau susirūpinti eismo saugumu. “Omni.lt” dviejų bendrovių pasiteiravo, kaip konkrečiai jos šiemet jos prisidėjo prie eismo saugumo iniciatyvų.
Pasak AB “Lietuvos draudimas” generalinio direktoriaus Kęstučio Šerpyčio, bendrovė didžiausią dėmesį skiria vaikų saugumui keliuose ir vairuotojų švietimui. Vaikų saugumo keliuose programas „Lietuvos draudimas“ vykdo jau septynerius metus. Į tokias socialines akcijas kasmet investuojama daugiau nei 70 tūkst. litų, o iš viso tokioms iniciatyvoms „Lietuvos draudimas“ jau yra skyręs beveik 0,5 mln. litų.
“Šį rudenį vaikai sudarė didžiausią iki šiol „gyvą“ kelio ženklą, taip kviesdami vairuotojus rugsėjo pradžioje keliuose būti atidesnius. Eismo dalyviams dalinamos atmintinės ir lankstinukai, rengiami skatinantys domėtis taisyklėmis konkursai. Šią vasarą dvi savaites vykusi akcija „Saugi vasara“ – programos „Už saugius vaikus“ dalis – sulaukė 10 tūkst. moksleivių dalyvavimo. Į tradicinę rudeninę akciją „Apsaugok mane“, kurioje dalyvauja 58 iš 60 Lietuvos savivaldybių, šiemet įsitraukė ir patys „Lietuvos draudimo“ darbuotojai – jie budėjo pavojingiausiose miesto gatvių perėjose ir padėjo vaikams saugiai pereiti gatves”, - teigiama “Lietuvos draudimo” vadovo atsakyme.
Nelaimių prevenciją UAB „If draudimas“ verslo direktorius Saulius Peleckas pavadino viena iš prioritetinių bendrovės visuomeninių veiklų. Pasak jo, būtent tam buvo skirta viena pirmųjų „If draudimo“ reklamos kampanijų Lietuvoje. Dideli lauko reklamos stendai su vaikų nuotraukomis ir užrašais „Ji galėjo būti mokytoja“ ar „Jis galėjo būti inžinierius“ skatino susimąstyti apie mirčių keliuose beprasmybę. Socialinė akcija patraukė visuomenės dėmesį ir buvo nominuota reklamos festivalyje “Golden Hammer“.
S. Peleckas minėjo ir skaudžiausių įvykių nuotraukų parodą „Gyvenimas labai gražus, jei…“, kuri apkeliavo daugelį Lietuvos miestų, projektą „Gyvenkime saugiau“, kuriuo siekiama finansiškai paremti nevalstybinių organizacijų saugumo iniciatyvas. Jauniesiems eismo inspektoriams nupirktos ryškios liemenės, kepuraitės, reguliuotojo lazdelės, neperšlampami apsiaustai, kitas reikalingas inventorius. O naujausią saugaus eismo akciją „If draudimas“ surengė lapkričio pabaigoje Šiauliuose, parodoje „Šiauliai 2006“ – į ją buvo atvežtas saugos diržų demonstracinis stendas, kuriuo siekta atkreipti visuomenės dėmesį į opią diržų neseginčių vairuotojų ir keleivių problemą.
Apsidrausk ir neimk į galvą
Tačiau geri Lietuvos draudimo bendrovių norai įvertinami ne visada.
„Jei užsienio draudimo bendrovės stengiasi skirti lėšų saugiam eismui, kad būtų kuo mažiau eismo įvykių, tai yra, kad reikėtų mažiau kompensuoti už padarytą žalą transporto priemonėms ir žmonių sveikatai, tai mūsų bendrovės savo reklaminėmis kampanijomis skatina neatsakingą vairavimą, – tvirtina Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Vigilijus Sadauskas, pabrėžęs, kad išsako savo asmeninę nuomonę, kuri nebūtinai sutampa su ministerijos pozicija. – Kas pas mus reklamuojama? Apsidrausk ir nepergyvenk, jei sudaužysi automobilį. Pamenate reklamą, kurioje vyras žvejoja ir nieko neima į galvą? Skatinama ne saugiai vairuoti, kad vairuotojai nepatektų į eismo įvykį, o nesukti dėl to galvos. Galbūt taip yra dėl to, kad pas mus Civilinės atsakomybės draudimo įstatymą iš esmės rengė finansininkai, o ne socialiniai darbuotojai”, - sakė pašnekovas.
V. Sadausko teigimu, būtent socialiniai darbuotojai buvo pagrindiniai privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo užsienio šalyse iniciatoriai. “Ten buvo siekiama apsaugoti žmogų, kuriam sudaužo automobilį. Į įstatymą buvo žiūrima kaip į pagalbą jam. Tuo tarpu pas mus šis įstatymas buvo kurtas taip, kad surinktų kuo daugiau pinigų draudimo bendrovėms. Bent jau man susidaro toks įspūdis, ir, deja, per tiek metų jis neišnyko, - sakė V. Sadauskas.
Jis kritiškai vertina draudimo bendrovių iniciatyvas kai kuriuose miestuose prieš pėsčiųjų perėjas statyti vairuotojus švieselėmis perspėjančius ir jiems dėkojančius ženklus. Jie nesuderinami su tarptautinėmis konvencijomis ir kartais tik klaidina vairuotojus, kuriems atrodo, kad žaliai šviečiantis “Ačiū” leidžia jiems važiuoti per perėją. Abejonių jam kelia ir naujų mokslo metų proga rengiamos pėsčiųjų draudimo akcijos. “Kyla klausimas: ką draudimo bendrovės kompensuoja, jeigu kiekvienas vairuotojas yra apsidraudęs civilinę atsakomybę? Jei esu apsidraudęs, bus sumokėta už mano klaidą, jeigu aš ją, neduok Dieve, padarysiu. Kokią papildomą išmoką dar siūlo draudimo bendrovės?” – klausė jis.
Pasak V. Sadausko, užsienyje draudimo kompanijos pačios veda avaringumo duomenų, techninių avarijų apskaitas, analizuoja, dėl kokių priežasčių jos dažniausiai įvyksta. “Privalo domėtis, nes niekas joms neleidžia taip lengvai didinti draudimo įmokų, šovė į galvą – a, labai daug išmokėjau, dabar reikia pasididinti įmokas. Ima ir pasididina. Čia ir yra absurdas. Pas juos negalima taip daryti. Ten draudimas sukurtas tam, kad tarnautų žmogui, o ne tam, kad iš jo būtų galima pasipelnyti. Jeigu mūsų draudikai už kiekvieną užmuštą žmogų turėtų šeimai sumokėti po milijoną, tai, manau, tada jie suprastų ir dirbtų ne taip, kaip dabar. Maždaug taip – sudaužyk mašiną, atsisėsk ir žvejok, jei kalbėtume reklamos stiliumi”, - ironizavo pašnekovas.
Automobilininkai prarado viltį, policininkams pabodo krauti pelnus
Lietuvos automobilininkų sąjungos direktorius Kęstutis Kestenis šiemet jau nebesikreipė į šalies draudimo bendroves, siūlydamas dalyvauti bendruose saugiam eismui skirtuose švietimo projektuose. “Mes jau praradom viltį. Laukiam, kol patys susiprotės”, - sakė jis. Tai gal draudimo bendrovės pačios tokią šviečiamąją veiklą vykdo? “Nieko jos nevykdo. Absoliučiai. Nebent kartais rugsėjo pirmąją apdraudžia vaikus ar padalija lipdukus „Saugok mane“. O ką nors daugiau, visus metus, planingai – tikrai ne.”
K. Kestenis sako, kad Serbijoje, kurios keliuose anksčiau vyko toks pat karas, kaip dabar Lietuvoje, pavyko jį labai greitai užbaigti. “Tai pavyko pasiekti būtent dėl bendradarbiavimo su draudimo kompanijomis. Ten veikia jų įkurti fondai, į juos pervedamos tam tikros lėšos, už jas rengiamos akcijos ir vykdoma veikla, prisidedanti prie eismo saugumo gerinimo, – sakė jis. – Teko susidurti su Lietuvoje veikiančiu Prevencijos fondu. Jie nesutiko su mumis bendradarbiauti. Kiek turim jėgų, galimybių, švietimo projektus su partneriais iš Tarptautinės automobilių federacijos vykdome patys”, - sakė jis.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko pavaduotojas Gintaras Aliksandravičius pastebi, kad tarnybos ir draudikų santykiai nėra blogi. Galėtume pridurti – nepaisant to, kad šiemet iš draudimo bendrovių paramos nebuvo gauta. Anksčiau jos Eismo priežiūros tarnybai buvo nupirkę atšvaitų, prieš porą metų atspausdino supaprastintų eismo įvykių forminimo protokolų, buvę ir bendrų kai kurių bendrovių ir policijos akcijų.
G. Aliksandravičiaus manymu, šiuo metu prioritetinė Eismo priežiūros tarnybos ir draudikų bendradarbiavimo kryptis būtų kompromiso paieškos sprendžiant draudiminių eismo įvykių forminimo problemą. Šių funkcijų policija jau atsisakė Latvijoje ir Estijoje. “Kaimynai sako, kad pas mus draudimo bendrovės turėtų būti labai turtingos, nes policijos sąskaita kraunasi sau pelnus”, - sakė jis.
Karas ir idėjų badas
Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas kalbas apie tai, kad draudimo bendrovės Lietuvoje tik lupa iš vairuotojų pinigus, o prie saugaus eismo prisideda tik atšvaitų ir lipdukų dalijimu, vadina netiesa. “Man būtų sunku kalbėti už pačias draudimo bendroves, bet taip tikrai nėra. Visi girdėjo ir apie akcijas, ir apie rengiamus konkursus, ir taip toliau, bet čia jau geriau tegul draudimo bendrovės aiškina. Tai yra totali netiesa.”
Jis nesutiko ir su tuo, kad Valstybinė ligonių kasa nuo pavasario faktiškai naudojasi regreso teise į draudimo bendrovių išmokas. “Tai sudėtingas teisinis klausimas, ir aš nenoriu jo komentuoti. Galiu pasakyti tik viena: teisiškai gydymo įstaigos neturi regreso teisės į draudimo įmones”, - pabrėžė pašnekovas.
Pasak A. Križinausko, saugų eismą remia ir pats biuras – o tai juk taip pat draudikų pinigai. “Mes tą darom, ir darom ne taip jau mažai. Problema yra truputį gilesnė – turi vykti ne pinigų, o idėjų dalybos. Draudikai nėra eismo saugumo specialistai. Lėšomis galima prisidėti, ir tai yra daroma, bet mums reikalinga ne reklama, o realūs rezultatai.”
Direktorius tvirtina, kad susiduriama su eismo saugumu turinčių rūpintis institucijų idėjų badu. “Klausimas yra rimtesnis – kokia institucija Lietuvoje yra atsakinga už saugų eismą? Ar apskritai kas nors gali pasakyti, kad ėmus finansuoti vieną ar kitą sritį per metus Lietuvoje galima išsaugoti bent vieną gyvybę? Susiduriame su klausimu – o ką finansuoti? Ar tai duoda efektą? Kur geriau dėti pinigus – ar į kontrolės mechanizmus, remti ir stiprinti policiją, į kitus konkrečius dalykus?”
Pasak pašnekovo, saugaus eismo problemomis šalyje besirūpinančių organizacijų veikla išsklaidyta – tuo užsiima ir Švietimo, ir Susisiekimo ministerijos, policija ir kitos žinybos. “Turime valstybės programą, kuri iki 2010 m. turi perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių. Man kyla daugybė klausimų – kas už ją atsakingas? Kodėl mūsų situacija praėjus pusei laiko absoliučiai nepagerėjo? O kodėl latvių reikalai klostosi kiek geriau? Čia ne lėšų, ne nenoro padėti dalykas. Problema – ką reikėtų finansuoti, kad būtų pasiektas efektas? Draudikai yra verslininkai. Ir nors mūsų biuro tarybos nariai visada palaimindavo eismo saugumo stiprinimui skirtas priemones, jie norėtų, kad pinigai nebūtų paprasčiausiai išmetami į balą”, - sakė A. Križinauskas.
