Kaip BNS nurodė Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, šio mokesčio siūloma atsisakyti dėl kelių priežasčių, pirmiausia todėl, kad nuo 2016-ųjų gyvūnų ženklinimą visoje Lietuvoje turėtų perimti Žemės ūkio ministerija, nors galutinių sprendimų dėl nuostatos įgyvendinimo Vyriausybė dar nėra priėmusi.
„Antra, lėšų iš rinkliavos sąlyginai surenkama labai nedaug, žmonės piktinasi, o kontroliuoti, ar laikomasi tos registravimo tvarkos, neįmanoma“, - BNS nurodė G.Paluckas.
Jo duomenimis, per metus savivaldybė už šunų ir kačių registraciją savivaldybė surinkdavo 200-250 tūkst. litų (58-72 tūkst. eurų), tuo metu nėra paskaičiuota, ar ji atsiperka, nes daug kainuoja rinkliavos administravimas, mikroschemų diegimas, priežiūra, kaip reikalavimų laikomasi.
Anot G.Palucko, taip pat ateityje ketinama siūlyti ir kitų naujovių augintinius turintiems vilniečiams - Vilniaus parkuose jis teigė siūlysiantis leisti vedžioti šunis tik su pavadėliais, taip pat atnaujinti ženklinimą, įkurti paplūdimį, kuriame galima būtų lankytis su gyvūnais.
Šiuo metu Vilniaus savivaldybėje už šunų laikymą per mėnesį, priklausomai nuo jo veislės pavojingumo, ar jis kastruotas ir pan., mokama 1,4 - 17 eurų dydžio rinkliava. Už kates gyventojai per mėnesį turi mokėti nuo 0,6 iki 1,2 euro.
Vilniuje, savivaldybės duomenimis, registruota apie 9 tūkst. šunų ir apie 1,5 tūkst. kačių. Savivaldybės atstovų teigimu, realus šunų ir kačių skaičius mieste yra keliskart didesnis, nei oficialūs duomenys.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
