Atstovaudamas Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinei sąjungai jos pirmininkas Mingaudas Busevičius tvirtino, kad darbuotojų nuotaikos yra perkaitusios ir apie streiką išties galvojama gana aktyviai.
„Manau, kad labai greitai artėjame prie to, kad darbuotojai susiburs į streiką ar kažkokią kitą akciją, ir nereikės laukti dar 7 metų, kai jau tada buvo didžiulis specialistų trūkumas“, – portalui tv3.lt komentavo jis.
Pašnekovo teigimu, šiandien darbuotojai yra visai išsekę. Pasak jo, nors po COVID-19 pandemijos darbo krūviai kiek sumažėjo, sektorius stipriai nukraujavo, mat nemažai žmonių išėjo į pensiją.
„Kiek man teko bendrauti su mūsų profesinės sąjungos nariais, deja, raudonos linijos jau beveik iš esmės yra peržengtos. Darbuotojų vidutinis amžius yra daugiau nei 50 metų, jie yra pavargę, nes dirba didesniu nei vieno etato krūviu“, – kalbėjo M. Busevičius.
Streikas – kraštutinė priemonė
Vis tik, nepaisant to, kad priversti tenkintis menka alga ir neretai didesniu, nei priklauso, darbo krūviu, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė portalui tv3.lt teigė, kad streikas – jau kraštutinė priemonė ir apie tai kol kas svarstoma nėra.
„Į profesinę organizaciją, profesinę sąjungą žmonės dažniausiai kreipiasi, kai jiems yra blogai. Be abejo, išgirstame blogų dalykų, kartais žmonės kalba ir apie streiką, atsidūsta sakydami, kad gal tik tokiu būdu būtų galima išspręsti šias problemas. Ir mes valdyboje susirinkę kalbame apie tuos pasiūlymus, bet kol kas objektyviai nėra tokios situacijos. Tos diskusijos yra visada, bet kai bus kalbama oficialiai, tada jau visi išgirs“, – kalbėjo slaugytojų bendruomenės atstovė.
Ji patikino, kad šiuo metu vyksta socialinis dialogas su ministerija, ką tik įvyko slaugos komiteto susitikimas. Pasak pašnekovės, pagrindinė problema – konkretaus planavimo, toliaregiško žvilgsnio į ateitį nebuvimas.
„Kad slaugytojų trūksta, kalba visas pasaulis, visa Europa, ir sprendžiamos tos problemos labai įvairiai – tiek verbuojama iš užsienio šalių, tiek stengiamasi paruošti specialistus savo šaliai. Ir su ta problema vis labiau susidursime, nes slaugos specialistų poreikis senstant visuomenei, atiduodant slaugytojams daugiau kompetencijų, plečiant slaugos paslaugas namuose, ambulatorines slaugos paslaugas, didėja.
Manau, nebus taip, kad vieną dieną slaugytojų pasidarys pakankamai, reikia kalbėti ir apie slaugos studijas, didesnio slaugytojų skaičiaus parengimą, darbo sąlygų gerinimą, adekvataus darbo užmokesčio užtikrinimą“, – komentavo A. Volodkaitė.
Laukia derybų pabaigos dėl šakinės kolektyvinės sutarties
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjungos valdybos pirmininkė Rūta Kiršienė savo ruožtu patikino, kad teorinė streiko ar piketo galimybė tikrai yra, tačiau tai gal tai šiek tiek ankstyvas klausimas.
„Šis klausimas dar kiek ankstyvas, nes turime gauti iš Finansų ir Sveikatos apsaugos ministerijos pasirašytos šakinės kolektyvinės sutarties derybinius klausimus. Ir tada bus aišku, ar taip, ar taip. Bet, taip, nors slaugytojų krūviai yra reglamentuoti, bet jų nesilaikoma, slaugytojų labai trūksta, tad streiko galimybė tikrai yra“, – komentavo ji.
Naujų įtampų medikų bendruomenėje kyla ir dėl SAM vykdomos sveikatos reformos, sveikatos centrų steigimo.
„Čia su darbuotojais turi būti kalbamasi, viskas priklausys nuo to, kiek su jais išdiskutuosi, kad jie žinotų, kokia yra situacija – kas jiems pasikeis, pagerės ar nepagerės, kokia situacija bus steigiant centrą. Tai daugiausiai yra darbuotojų informavimo ir konsultavimo darbai. Ką rodo ir Raseinių, Zarasų pavyzdžiai – su darbuotojais turi būti kalbamasi“, – sakė R. Kiršienė.
Dėl perdegimo rizikuoja pridaryti klaidų
Santaros klinikų slaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas M. Busevičius pasakojo, kad jo atstovaujamoje įstaigoje yra kiek daugiau nei 2 200 bendrosios praktikos slaugytojų ir apie 750 slaugytojų padėjėjų.
„Apie 90 proc. mūsų darbuotojų dirba daugiau nei vieno etato krūviu. Taip pat jie dirba savaitgaliais ir švenčių dienomis, naktimis. O darbo užmokestis iš esmės yra kiek didesnis nei 1,5 tūkst. eurų „ant popieriaus“, tad į rankas jie gauna ženkliai mažesnį atlygį. Pernai algos padidėjo apie 5 procentais, o infliacija buvo 14 proc. ir didesnė, tai algos padidėjimas toli gražu nepadengia tokio skirtumo.
Tuo metu šiandien rinkoje yra daug darbo pozicijų, kur net nereikalaujama tokios kvalifikacijos, nereikalingas mokymasis, tam tikros žinios ir siūlomas didesnis atlyginimas“, – kalbėjo jis.
„Kiek man teko bendrauti su mūsų profesinės sąjungos nariais, deja, raudonos linijos jau beveik iš esmės yra peržengtos“, – sakė M. Busevičius.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad slaugytojai atlieka pusę darbo, susijusio su paciento slauga po visų procedūrų ir yra neatsiejama paciento gydymo dalis. Negana to, tiek slaugytojai, tiek slaugytojų padėjėjai susiduria ir su galima rizika pacientui padaryti žalą.
„Dėl nuovargio supainioti ir suleisti ne tą vaistą, ne taip pacientą pakelti – yra daugybė istorijų, kai pacientai gali patirti pasekmes sveikatai. Tad, manyčiau, kad jie daug daugiau rizikuoja, nes jei padarysi kokią žalą, gresia net baudžiamoji atsakomybė, už ką gali turėti tiek lygtinį, o gal ir realų teistumą. Žalos be kaltos modelis realiai ne viską dengia, tad jie ganėtinai daug rizikuoja, palyginus su tuo, kokį atlyginimą gauna“, – pažymėjo M. Busevičius.
Nebetiki, kad sulauks „aukso amžiaus“
Apie slaugytojų darbo perspektyvas pašnekovas taip pat kalbėjo be didelio entuziazmo.
„Nors ministerija žada aukso amžių slaugytojams, tikėtina, kad tas turbūt neįvyks. Taip, žada ir daugiau kompetencijų ir atsakomybių, bet visos tos kalbos daugiau ir lieka žodžiais. Darbo krūviai yra nereglamentuoti, daugiau – tik rekomendacijų pobūdžio, kiek pacientų turėtų būti skyriuje, bet realiai jų gali daugėti.
Jau nekalbu apie tai, kad kai kuriuose skyriuose trūksta slaugos pagalbinių priemonių, funkcinių pacientų kilnojimui, darbo drabužių – elementarių dalykų, ką turėtų užtikrinti darbdavys“, – komentavo slaugytojas.
Pažymima, daug darbuotojų yra vyresnio amžiaus, turi gretutinių ligų, neretai jos būna susijusios su stuburo išvaržomis, tad jie nebegali fiziškai atlikti šio darbo ir palieka sektorių.
„Šiuo metu laukiame – dabar vyksta derybos dėl tam tikrų kolektyvinės šakos sutarties atnaujinimo punktų, jos turėtų artimiausiu metu eiti į pabaigą. Taip pat Seime vyksta biudžeto svarstymai, labai laukiame, kokie ten bus priimti sprendimai. Bet yra žinių, kad, deja, tie sprendimai nėra labai džiugūs“, – pastebėjo M. Busevičius.
Labiausiai nukentėtų pacientai
Pasak jo, gydytojai gal nėra tiek motyvuoti išeiti į gatves, tačiau slaugytojai kentėti pavargo.
„Gydytojai gal kiek turi papildomai kitų darbų, bet kiek esu pabendravęs su slaugytojais, slaugytojų padėjėjais, jie tam labai pritaria. Jie nemato kito kelio, nes daug metų buvo akcentuojama, kad yra gydytojų trūkumas periferijoje, bet apie slaugytojus niekas nekalbėjo, nes turbūt tai neatrodė labai deganti problema. Šiandien ji jau yra labai deganti ir, manau, kad jau yra šiek tiek per vėlai susiimta ministerijos lygmeniu.
Politikai užsiima tik gaisrų gesinimo politika, jie gesina gaisrą, tačiau nesprendžia imtis priemonių, kaip tam užbėgti už akių. Tai vyksta daug metų, tai ne vien šios Vyriausybės kaltė“, – realybę be pagražinimų komentavo slaugytojas.
M. Busevičius pridūrė, kad kalboms apie streiką virtus realybe, tai, kokia dalimi personalas galėtų streikuoti, turėtų nuspręsti teismas.
„Kaip minėjau, šiandien mes tą dalyką pilnai svarstome. Nes kokios akcijos nedarbo metu ir išėjimas į gatves galbūt kažkokį poveikį turėtų, bet realiausią poveikį turėtų streikas. Realiai dėl viso to labiausiai nukentėtų ne darbuotojai, kurie turėtų palikti darbo vietą, bet pacientas.
Medikams teikiant tik būtinąsias paslaugas – simptominį gydymą, kraujavimo stabdymą, skausmo malšinimą, kitą pagalbą skubiais atvejais, tą labiausiai pajaustų gyventojai, tada gal net prireiktų stabdyti planines operacijas“, – niūriai prognozavo jis.
Streikuoja kojomis
Ne paslaptis, apie tokias drastiškas priemones kaip streikas medikų bendruomenėje pasvarstoma jau kuris laikas. Vis tik, Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės nuomone, toks scenarijus rodosi kiek miglotas dėl stiprios profesinės sąjungos trūkumo.
„Matome labai aktyvias švietimo darbuotojų profesines sąjungas ir keliamus reikalavimus vertinant dabartinės vyriausybės ir politikų poziciją. Jų keliamos problemos tikrai yra ilgalaikės ir niekas nenori į jas rimtai žiūrėti ir padėti išspręsti, tai, manau, vien tai yra argumentas streikuoti.
Lygiai taip pat yra ir su medikais, tačiau tokios aktyvios didelės profsąjungos, kuri atstovautų ir domėtųsi jų interesais, darbo sąlygomis, užmokesčiu, krūviais, nėra. Yra tik pavienės aktyvesnės profesinės tam tikros srities gydytojus ar įstaigos darbuotojus vienijančios sąjungos“, – kalbėjo ji.
LMS atstovė apgailestavo, kad slaugytojai Lietuvoje vertinami kaip antrarūšiai medikai: „Kad ir kaip nemaloniai tai skambėtų, yra toks ir gydymo įstaigų administracijos, ir pačių gydytojų, ir sveikatos valdininkų požiūris.“
Jos teigimu, medikai jau kuris laikas „streikuoja kojomis“ tiesiog išvažiuodami iš šalies.
„Ką renkasi mūsų medikai vietoj streiko – užsienį, jie streikuoja kojomis, išvažiuoja, slaugytojai masiškai išvažiuoja, gydytojai gal jaunesni išvažiuoja – jiems lengviau, nes moka kalbas, jų žinios šviežesnės, jiems lengviau integruotis“, – konstatavo LMS valdybos pirmininkė.
Ministerija neįgali spręsti problemas?
Kartu ji svarstė, kad, jos nuomone, ministerija nėra įgali išspręsti sveikatos sistemos problemas savo lygmenyje.
„Jie turėtų kreiptis į politikus ir labai aiškiai suformulavus problematiką turėtų reikalauti finansavimo visai sistemai didinimo, nes turime vieną mažiausių finansavimų ES, ministerija turi reikalauti pakeisti e.sveikatą į pacientų registrą, ko ministerija nedaro ir nemato prioritetų, taip pat turėtų rūpintis gydytojų ir slaugytojų ruošimo strategija ir planavimu, poreikio planavimu, paskirstymu regione, aktyviai turėtų rūpintis medikų kvalifikacija.
Streikas yra kraštutinis dalykas, aišku, streikai visada baugina politikus, tada jie suklūsta, tačiau jei vertinsime trumpalaikį poveikį ir vėl tas pats per tą patį vyksta. O bet koks politikų delsimas tampa grėsme visai valstybei. O jei neturėsime švietimo ir sveikatos apsaugos valstybėje, tai tokia valstybė, kažin ar reikalinga savo piliečiams“, – aiškino A. Gerliakienė.
Apie tai šiandien prie vieno stalo diskutavome su slaugytojų organizacijomis, slaugytojus ir jų padėjėjus ruošiančiais universitetais bei kolegijomis, didžiausiais darbdaviais. Buvo labai svarbu išgirsti praktikus ir jų mintis, kaip pagerinti šią svarbią sveikatos sistemos sudedamąją dalį.
Dulkys: nestatykime ateities į podukros vietą
Nors apie milžinišką slaugytojų trūkumą kalbama seniai, situacija paradoksali. Kaip rodo minėtoji Valstybės kontrolės audito ataskaita, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nesugeba suskaičiuoti, nei kiek slaugytojų mums trūksta, nei kokias lėšas ministerija skirs jiems pritraukti.
Savo ruožtu ministerija reaguodama į paskelbtą ataskaitą tikino dedanti visas pastangas siekdama pritraukti, įgalinti ir išlaikyti slaugos specialistus.
„Mūsų dedamas pastangas ir daromą pažangą įvertino auditą atlikusi Valstybės kontrolė, kuri nusprendė apsiriboti išankstiniu tyrimu. Tai reiškia, kad neprireikė taip vadinamo pagrindinio audito, kurio metu būtų suformuluotos rekomendacijos tolimesniems žingsniams, nes šiuo metu SAM jau yra sudėliojusi ir pradėjusi įgyvendinti veiksmus ir priemones, kurie darys proveržį slaugos srityje“, – BNS sakė SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtino girdintis pasiūlymus iš slaugytojų bendruomenės ir žada jas spręsti.
„Slauga yra mūsų sveikatos sistemos ateitis, dėl to mažai kas ginčijasi. Didysis klausimas – kaip nutiesti sėkmingą kelią į tą ateitį, nes šiandien susiduriame ne su viena situacija: slaugytojų trūkumas, darbo sąlygos, krūvis, nepakankamas atlygis, varijuojantis mikroklimatas gydymo įstaigose. (...)
Man labiausiai užstrigo prieš gerą mėnesį reakcija į mano pasirašytą įsakymą, kuriuo didinamas slaugytojų savarankiškumas ir jie ištraukiami iš „nematomos“ zonos, nes ir iki šiol atliko didžiąją dalį veiksmų, tik kaip gydytojo komandos dalis. Sulaukiau kaltinimų, kad dabar jau pacientai bus nugydyti, nors slaugytojai nedarys nieko tokio, ko nedarė anksčiau.
Kokia šitos situacijos pamoka? Tai ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų, tai pakeisti požiūrį į slaugytojus, nes kol žiūrėsime iš aukšto, slauga liks podukros vietoje. Nestatykime ateities į podukros vietą. O visus kitus klausimus bendromis jėgomis išspręsime“, – aiškino jis socialinio tinklo paskyroje.
---- O gal tai ir yra pagrindinis Landsbergijos tikslas pribaigti Lietuva? - Naikinant pagrindines jos sistemas ir strukturas?
Juk griuna viskas, pradedadant nuo visko pagrindo, - svietimo...
