Grupė opozicinių parlamentarų kelia abejonių, ar tyrimo komisija, kaip pasirinktas nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolės būdas, nepažeidžia jo nepriklausomumo, o Seimo nariai esą negali vykdyti šios kontrolės.
Anot kreipimosi autorių, jau anksčiau KT yra nustatęs, kad LRT kontrolės negali vykdyti asmenys, kurie turi savų interesų, susijusių su nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla, arba kurie priklauso interesų grupėms, turinčioms būtent tokių interesų.
„Akivaizdu, kad Seimo nariai yra asmenys, kurie turi savų interesų, susijusių su nacionalinio transliuotojo veikla, arba priklauso interesų grupėms, kurios turi būtent tokių interesų, todėl Seimo nariai yra asmenys, kurie pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo doktriną šio transliuotojo atskirtuose kontrolės veiksmuose negali dalyvauti“, – teigiama kreipimesi.
Jį pasirašė parlamentarai iš opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų partijos frakcijų, taip pat keli kiti parlamentinei mažumai priklausantys atstovai.
Seimas sausio viduryje sudarė laikinąją tyrimo komisijai LRT ūkinei, finansinei, vadybinei veiklai ištirti. Komisija jau pradėjo darbą.
Seimo komisija įpareigota iki birželio 1-osios įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.
Komisija nagrinėja, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.
Parlamentarai taip pat aiškinasi, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, ar jo turtas nuomojamas rinkos kainomis ir pan.
Prieš tai kelios dešimtys parlamentarų dukart teikė LRT tarybai klausimynus, užduodami panašius klausimus, bet visų atsakymų negavo.
LRT taryba iš pradžių atsisakė pateikti Seimui konkrečius duomenis motyvuodama komercinėmis paslaptimis ir konfidencialiomis sutartimis su laidas kuriančiais prodiuseriais bei kompanijomis. Vėliau sutikus prodiuseriams dalį duomenų pateikė.
