Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologas Linas Kojala ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
Ar Lietuvai verta lįsti po prancūzų „branduoliniu skėčiu“? Ką jūs manote?
L. Kojala: Aš manau, kad čia nėra pasirinkimo klausimas. Visų pirma, to skėčio kol kas nėra, Prancūzijoje tik prasideda diskusija dėl doktrinos pakeitimų, kad ji apimtų platesnį lauką, ne tik Prancūziją, nes nors Prancūzija turi branduolinį ginklą, jie aiškiai pozicionuoja tai kaip nacionalinį ginklą, ne taip, kaip tą daro britai, kurie prisideda prie JAV pagrindinio skėčio visam NATO aljansui. Tai doktrinos pokytis, jeigu jis įvyktų, tai būtų pirmas žingsnis, bet jis taip pat būtų siejamas ir su techniniais klausimais, nes branduolinių galvučių skaičius Prancūzijoje yra sąlyginai labai ribotas, turbūt keturis kartus mažesnis nei JAV, netgi šiek tiek daugiau. Tai reiškia, kad techniškai įgyvendinti tokią politinę valią, kurios šiuo metu nėra, kol kas nėra, būtų labai sudėtinga.
Galiausiai, paskutinis aspektas – branduolinis ginklas iš esmės yra Prancūzijos prezidento kompetencijoje. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kalba apie platesnį to, kaip atgrasymo elemento, panaudojimą visai Europai, bet jo kadencija baigiasi po dvejų metų. Tai kalbėti apie ilgalaikę Prancūzijos branduolinio ginklo visai Europai perspektyvą vis dar labai sudėtinga ir tai yra dar vienas įrodymas, kad didžioji dalis Europos saugumo architektūros elementų šiandien yra visiškai neatsiejama nuo JAV tiek techniniame, tiek politiniame lygmenyje.
Ką jūs, Žygimantai, galvojate apie tai?
Ž. Pavilionis: Aš visiškai pritariu. Matot, mūsų nacionalinis interesas yra Ameriką ir Europą laikyti kartu – kuo daugiau čia tų skyrybų ir skirtumų, tuo daugiau Rusija ir Kinija laimi. Ir mums tai – tiesioginė grėsmė. Olandai tai gražiai įvardino – tobula šizofrenija.
Viduje nacionalinis interesas viską daryti, kad amerikiečius išlaikytume, gal net daugiau jų turėti, nes mes šiaip esame čempionai pagal visus jų pačių parametrus – gynybos finansavimas ir taip toliau, bet lygiai taip pat kita ranka daryti viską, kad ta Europa atsigautų. Viską – ar čia būtų prancūziški skėčiai, ar lenkiška kariuomenė, ar vokiečių brigados, kurių reikia.
Aš erzinau vokiečius, jūs čia turit nuostabią vieną brigadą Lietuvoje, Miunchene ką tik sakiau, bet žinot ką? Ukrainiečiai turi 100, rusai 200 – jūs bent 70 galit turėt? Tai net 50 jiems akys ant kaktos iššoka. Bet apie tai reikia kalbėti. Britai turi ką – tris brigadas. Jie net testams brigados negali nusiųsti, jie neturi iš esmės kariuomenės. Tos europietiškos amunicijos turi trims dienoms. Na, tai yra juokas, kas leidžia amerikiečiams iš mūsų šaipytis.
Tai darykime viską, kad būtume stiprūs, ir darykime viską, kad būtume stiprūs Lietuvoje. Mūsų partija šeštadienį kaip tik pasiūlys labai daug dalykų, ką kaip kokie šiaurės izraelitai galime pasidaryti patys. Peržiūrėti turime visus savo planus įmanomus, aišku, ir tuos mokesčius, ir tą gynybos procentą pasitvirtinti, kad jis būtų realus, o ne toks blinkevičiūtiškas. Tai daugybę dalykų turime padaryti, žaidžiame tą tobulą šizofreniją, dirbam su savimi, dirbam su Europa, dirbam su Amerika, nes visa tai kartu yra mūsų nacionalinis interesas.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
