Šiandien Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio metu buvo diskutuojama apie sutartį su suskystintų dujų terminalo laivo tiekėju, buvo pristatytas konkrečios įmonės pasirinkimo argumentavimas, aptarti laivo kainos ir nuomos klausimai, taip pat buvo pristatytas suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, jo pagrindinės nuostatos su galimais pataisymais ir papildymais. Šiam įstatymų projektui buvo pritarta ir ateinantį pirmadienį jis bus teikiamas Vyriausybės pasitarimui.
Tačiau suskystintų dujų terminalo nuomos pagrįstumas kelia nemažai abejonių viešojoje erdvėje. Pasak Energetikos ministro Arvydo Sekmoko, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis argumentuotai paaiškino, kad laivo nuoma yra ekonomiškai pagrįsta.
Kaip žinia, „Klaipėdos nafta“, kurios 70,63 proc. akcijų priklauso Lietuvos Vyriausybei, šių metų kovo 2-ąją pasirašė sutartį dėl suskystintų gamtinių dujų laivo–saugyklos nuomos.
Šio terminalo įrengimo nuoma per metus kainuotų 179 mln. litų, taigi per visą nuomos laiką – 10 metų – tai kainuotų beveik 1,8 mlrd. litų.
Seimo Antikorupcijos pirmininko Ligito Kernagio nuomone, terminalo nuoma kainuotų gerokai brangiau, nei būtų galima įsigyti tokią transporto priemonę. Be to, apie 30 metų tinkamą naudoti laivą vėliau „Klaipėdos nafta“ turėtų ir išsipirkti už likutinę vertę.
Norvegijos kompanija „Hoegh LNG Ltd.“, laimėjusi konkursą, šiuo metu jau eksploatuoja du suskystintųjų gamtinių dujų terminalus–laivus. Lietuvai skirtas laivas jau pradėtas statyti Pietų Korėjoje, tačiau norvegai neslepia, kad kiek didesnį nei Klaipėdai statomą dujų terminalą–laivą korėjiečiai gali pagaminti ir parduoti vos už 320 mln. dolerių (apie 838 mln. litų), t. y. milijardu mažiau, nei „Klaipėdos nafta“ sumokės už nuomą per dešimt metų.
„Kodėl Lietuva pati negalėjo nusipirkti laivo tiesiai iš Pietų Korėjos bendrovės „Hyundai Heavy Industries“, nemokėti tarpininkams ir gerokai sutaupyti? – stebėjosi L.Kernagis. – Dabar matome, kad per dešimt metų ne tik prarasime milijardą, bet ir privalėsime tą terminalą–laivą išsipirkti iš norvegų. Man tai kelia rimtų įtarimų, kad šis sandėris kai kuriems veikėjams bus labai naudingas. Bet tai yra skandalas, kurį būtinai aiškinsis Seimo Antikorupcijos komisija“.
Informacija apie tai, kad norvegai pelnosi iš Lietuvos, A. Sekmoko manymu, neatitinka tikrovės.
„Klaipėdos nafta“ šiandien labai argumentuotai pateikė, kodėl ir kokiomis kainomis, kad iš tikrųjų labai palankiomis sąlygomis mes įsigijome tą laivą. <...> Laivą kompanija „Hoegh LNG Ltd.“ buvo užstačiusi, laivas buvo statomas, užsakė du tokius laivus ir jie be abejo iškart ieško, kam galėtų parduoti tą laivą. <...> Vienas laivas dar neparduotas, tai jie yra suinteresuoti“, – atsakė jis į Balsas.lt žurnalistės klausimą apie tai, ar iš tiesų palankiausias sprendimas buvo nuomoti suskystintų dujų terminalą iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG Ltd.“. Jo manymu, konkurencijos būdu buvo pasirinktas geriausias Lietuvai variantas.
R. Masiulis kiek aiškiau išdėstė argumentus, kodėl laivo nuoma Lietuvai apsimoka. “Alternatyvus variantas, jei mes laivą įsigytume, palyginus su tuo, kad mes laivą nuomotumės, finansiškai nėra patrauklesnis", – patikino jis.
R. Masiulio teigimu, laivo savininkas atsako už visas rizikas, susijusias su to laivo veikla, o pirmaisiais metais tokio ypatingo sudėtingumo įrenginys dažniausiai streikuoja, todėl terminalo suderinimui per pirmuosius kelerius metus reikia nemažų kaštų. Pasak jo, nuomojant laivą, visų šių kaštų išvengiama.
„Per tuos nuomos metus mes įgysime kompetenciją. Lietuva neturi kompetencijos tokius sudėtingus įrenginius valdyti. Mes įgysime, išugdysime savo specialistus ir tada tą laivą perimsime“, – dėstė planą jis.
R. Masiulis taip pat pabrėžė, kad užsakant laivą laivų statyklose, taip pat reikėtų papildomai samdytis inžinierius, architektus, kurie suprojektuotų laivą.
„Hoegh LNG Ltd.“, kuri mums laivą išnuomavo, turi savo didžiulę architektų komandą, kuri projektuoja tuos laivus, įgyvendina naujausias technologijas. Sudėjus visus kaštus, kurie prisidėtų prie laivo pirkimo ir palyginus su nuoma, gautume praktiškai tą patį“, – tikino jis.
„Klaipėdos naftos“ vadovas akcentavo, kad laivo nuoma buvo pasirinkta dėl to, kad valstybė neturėtų papildomos naštos, o nuoma išdėliota per ilgą laikotarpį yra pakeliama našta, tuo tarpu už pirkimą reikėtų mokėti iškart.
