Pasak ekonomisto Romo Lazutkos, šiuo metu socialinė apsauga jau yra viena iš tų sričių, kuriai Lietuvoje skiriama mažiausiai lėšų, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Jeigu didinant gynybos biudžetą, lėšos būtų nurėžiamos nuo socialinės apsaugos, kyla dar didesnės socialinės atskirties ir skurdo rizika.
Jeigu per metus norima surinkti apie 5-6 proc. nuo BVP, pasak R. Lazutkos, tai yra labai didelis skaičius – beveik 5 milijardai eurų – maždaug tokią sumą Lietuva kasmet išleidžia „Sodros“ senatvės pensijoms išmokėti.
Ekonomistas tokį sprendimą vertina kaip problemišką ir ne pakankamai išaiškintą.
„Juk mes nesakome, kad vaiko pinigams ar socialinei apsaugai turime skirti tam tikrą procentą nuo BVP. Vietoje to, sprendžiame konkrečias problemas, pavyzdžiui, pensininkų patiriamą skurdą, didiname pensijas ir tada jau skaičiuojame, kiek lėšų tam reikės. Panašiai galėtume elgtis ir su gynyba“, – teigia R. Lazutka.
Sveikatos apsaugos srityje taip pat yra opių problemų, kurias reikėtų spręsti. Pasak R. Lazutkos, Lietuvos gyventojai net trečdalį sveikatos apsaugos išlaidų padengia iš savo kišenės, nors Europos Sąjungos vidurkis yra vos 15 proc., o likusią dalį kompensuoja valstybė.
„Labai daug išleidžia mūsų gyventojai, todėl, kad valstybė labai mažai kompensuoja išlaidų. Tai reikia spręsti tą problemą, o tada suskaičiuotume ir matytume, kiek reikia lėšų. Pagal tą pavyzdį reikia elgtis ir krašto apsaugoje“, – nurodo specialistas.
Ekonomistas: reikia daugiau skaidrumo
Kaip teigia R. Lazutka, reikėtų aiškiai suplanuoti, kokios ginkluotės ar technologijos reikalingos, kiek jos kainuos, ir tik tada apskaičiuoti, kokią BVP dalį tai sudarys.
Šiuo metu gynybos biudžetą valdant atsakingoms institucijoms, ekonomistas pabrėžia, kad reikia tikėtis aiškios jų vizijos, tačiau labai svarbu, kad būtų daugiau skaidrumo ir demokratinės kontrolės.
Kad žmonėms nekiltų neigiamos reakcijos, kuo mažiau neaiškumų ir jie galėtų palaikyti tokį sprendimą, visuomenė turėtų būti labiau informuota bei žinoti pagrindinius faktus. Lazutka siūlo aiškiai įvardinti konkrečius gynybos poreikius ir suskaičiuoti jų kainą, o tik tada nustatyti, kokią BVP dalį jie sudaro.
„Nereikia skelbti, kur tie ginklai bus paslėpti, kad priešas nežinotų. Bet turėtų būti pirmiausia paaiškinta, kad reikia tokių ir tokių ginkluočių, jos yra tokių kainų ir tada paaiškėtų, kiek reikia lėšų ir kokią dalį BVP sudarytų. Bet tikrai nereikėtų operuoti procentais nuo BVP, tas procentas turi būti paskutinis skaičius, o ne pirmas“, – sako ekonomistas.
Taip pat ekonomistas nurodo, kad svarbu ne tik pranešti visuomenei ko tiksliai reikia, bet ir paaiškinti, kaip bus paskirstomos lėšos.
„Svarbu paaiškinti, kam lėšos bus skiriamos – tarkime, kiek gali kainuoti vokiečių brigados išlaikymas arba padidinant mūsų šauktinių skaičių, kiek gali kainuoti vieno kario apginklavimas ir panašiai. Tuo reikia ypatingai domėtis, kad sužinotum, bet man atrodo mūsų valdžios žmonės, kurie skelbia apie 5-6 proc. nuo BVP, turėtų pasirūpinti, kad visuomenė būtų geriau informuota, nes žmonėms tai didžiulės lėšos“, – teigia jis.
Nors didesnis finansavimas gynybai yra būtinas, svarbu užtikrinti, kad tai nebūtų daroma kitų sričių, ypač socialinės apsaugos, sąskaita. Socialinės apsaugos sistemos stiprinimas yra būtinas siekiant sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Jos silpninimas gali turėti neigiamų pasekmių visai visuomenei.
„Jeigu imtų iš socialinės apsaugos, tai tikrai nereikia imti „Sodros“ biudžeto arba rezervo, nes Lietuvoje apie 40 proc. pensininkų skursta, tai tas pensijas ir taip reikia didinti“, – pabrėžia ekonomistas.
Jis pabrėžia opią problemą – nors pensijos yra didinamos, jų reali vertė neauga, nes kartu auga ir visų gyventojų pajamos ir kainos, tad pensininkų skurdas išlieka. Be to, skurdas yra labai paplitęs tarp bedarbių, vienišų tėvų, ypač vienišų mamų, kur skurdo lygis siekia net apie 50 proc.
Panaudoti lėšas, skiriamas antrai pensijų pakopai
Vietoje to, kad būtų mažinamos kitų, gyvybiškai svarbių sričių išlaidos, R. Lazutka siūlo ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Pavyzdžiui, jeigu kiltų tikras karo pavojus ir grėsmė būtų itin didelė, valstybė įmokas galėtų paimti iš antros pensijų pakopos.
„Pačiuose pensijų fonduose yra jau sukaupta valstybės pervestų lėšų ir jos davė grąžą – apie 5 milijardus, nes pensijų fonduose yra apie 9 milijardus. Mažesnė dalis yra įmokėta pačių dalyvių, o didesnė dalis buvo pervedama iš „Sodros“, o pastaraisiais metais iš valstybės biudžeto.
Tai jeigu jau toks sunkus atvejis, karo grėsmė tokia didžiulė, kad tiek reikia finansuoti krašto gynybą, tai gali naudoti. Aišku, sukauptų lėšų ilgą laiką nepanaudosi, nes jos baigsis. Bet galėtų naudoti tas įmokos, kurios dabar mokamos valstybės vardu iš valstybės biudžeto“, – svarsto ekonomistas.
Be to panaudoti šias lėšas būtų tikslinga ir dėl to, nes, pasak R. Lazutkos, iškilus didelei karo grėsmei, kyla grėsmė ir sukauptoms lėšoms: „Kaip žinia, kai yra karai ir tokios suirutės, tai finansinius turtus yra sunku išsaugoti.“
Mokesčių surinkimo didinimo siūlymas
Ekonomisto teigimu, kiti svarbūs šaltiniai yra mokesčiai. Lietuvai kai kurios institucijos teikė rekomendacijas dėl mokesčių sistemos pertvarkymo, pavyzdžiui, savo įžvalgas pateikė Pasaulio bankas, Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir visos šios organizacijos siūlė didinti mokesčių surinkimą.
„Praeita vyriausybė jau buvo pateikusi net įstatymo projektus, ką sutvarkyti mokesčių srityje. Ne tiek ir daug pridėtų tų mokesčių, bet sutvarkius, kaip ir sakė valdžia, kad nesiekia labai padidinti mokesčių surinkimą, bet sutvarkyti, kad būtų teisingesni mokesčiai, o tada jau juos teisingai galima būtų didinti.
Tai kai kurie įstatymų projektai net tebėra Seime, bet dėl nesutarimų tarp koalicijos partnerių, tuometinių konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio, tai jie tiesiog neišvydo Seimo salės ir nepradėti svarstyti, bet jie Vyriausybės buvo pateikti“, – pasakoja R. Lazutka.
Pasak ekonomisto, mūsų šalyje yra didelė pajamų nelygybė ir lyginant su kitomis šalimis, Lietuva mokesčių surenka santykinai mažai. Todėl, remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis bei praeitos Vyriausybės rekomendacijomis, būtų pravartu mokesčius padidinti.
„Dabartinė [Vyriausybė] irgi yra įrašiusi į programą, kad bus peržiūrimi [mokesčiai], tačiau jie nenori to vadinti reforma. Man atrodo, kad socialdemokratai rinkimuose sakė, kad jie skelbia savo rinkiminėje programoje, kad tie, kurių pajamos yra didelės, Lietuvoje moka labai mažai mokesčių, todėl nelygybė yra labai didelė.
Tai yra šaltinis, iš kurio galima būtų finansuoti, neliečiant socialinės apsaugos, o ją kaip tik dar labiau stiprinant“, – nurodo R. Lazutka.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
