Nutrūkus rusiškų dujų tiekimui į Europą, Slovakija vėl įjungia vieną Jaslovsko atominės elektrinės reaktorių, kad išvengtų galimo elektros energijos trūkumo dėl dujų krizės. Apie panašius veiksmus prabilo ir Bulgarija. „Respublika“ nutarė pasidomėti, ar Lietuvą galėtų ištikti panašus likimas.
„Ši krizė labai aiškiai parodė, su kokio masto energetinio saugumo problemomis šiandien gali susidurti bet kuri Europos Sąjungos valstybė. Todėl kartu su Europos Sąjunga turime padaryti viską, kad kitais metais mūsų valstybei neiškiltų tokia pat dilema, kokia šiandien iškilo Slovakijai“, – vakar žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
Premjeras teigė nesiimąs spėlioti, kokių sąlygų reikėtų, kad Lietuva pasektų Slovakijos pavyzdžiu, kuri pažeisdama stojimo į ES sutartį paleido uždarytą atominę jėgainę. Tačiau A. Kubilius pabrėžė, kad Lietuva atidžiai stebi, kaip Europos vadovai reaguos į Slovakijos veiksmus.
Ministro pirmininko teigimu, ES pademonstravo nesugebanti garantuoti savo narių energetinio saugumo, bet vieni iš narių yra labiau pažeidžiami nei kiti. „Slovakija turi skelbti nepaprastąją padėtį, kitoms valstybėms, kurios nuo seniau yra diversifikavusios dujų tiekimus, gal yra ramiau“, – sakė jis.
Slovakijoje nutrūkus dujų (kurių ši šalis gauna tik iš Rusijos) tiekimui buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Šalies ministras pirmininkas Robertas Fico Vyriausybės veiksmams turėjo tvirtą argumentą:
„Suprantame, kad tai pažeidžia stojimo sutartį, bet žala dėl pažeistos sutarties yra mažesnė nei žala, kurią sukeltų elektros sistemos griūtis“, – sakė jis. Kaimynė Austrija šį sprendimą įvertino kaip visiškai nepriimtiną.
Rezervas – Latvijoje
Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento direktoriaus Vlado Gagilo teigimu, sutrikus dujų tiekimui, Lietuva galėtų naudotis rezervu, kuris saugomas Latvijoje, Inčiukalnio dujų saugykloje.
„Lietuvos dujos“ turi sudariusios sutartį su „Latvijas Gaze“, pagal kurią laiko dujas požeminiame rezervuare", – sakė departamento direktorius. Jo teigimu, šiame terminale esančių dujų rezervo turėtų užtekti ne mažiau nei 10 dienų buitiniams vartotojams. „Iš tikrųjų „Lietuvos dujos“ turi dar didesnį rezervą. Dar yra rezervas magistraliniuose vamzdžiuose - ten esančių dujų smulkiesiems vartotojams užtektų ne mažiau negu savaitei“, – sakė V. Gagilas.
„Respublika“ primena, kad Lietuva taip pat yra numačiusi statyti suskystintųjų dujų terminalą Klaipėdoje – į jį dujos galėtų būti gabenamos laivais iš įvairių šalių. Tačiau šis terminalas, V. Gagilo teigimu, dar tik tolima perspektyva – kol kas tiktai baigiama jo galimybių studija. Taip pat šio terminalo steigimo aplinkybes šiuo metu tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba.
„Yra kitas dalykas, – sako V. Gagilas. – Energiją gaminančios įmonės turi rezervinį kurą. Tad jos gali naudoti kitos rūšies kurą ir tos kitos rūšies kuro visos įmonės turi ne mažiau nei vienam mėnesiui“.
Viena pagrindinių rezervinio kuro rūšių – mazutas yra gaminamas ir Lietuvoje. Šios rūšies kuro, anot „Mažeikių naftos“ atstovo spaudai Jaceko Komaro, įmonė elektrinėms per metus galėtų patiekti 2,8 mln. tonų.
Mažai tikėtina, kad tiekimas sutriks
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje teigimu, iškilus rimtam ir akivaizdžiam pavojui Lietuva gali kreiptis į Komisiją pagalbos, bet pratęsti jėgainės eksploataciją vargu ar pavyktų, mat stojimo sutartyje aiškiai atmetama galimybė persvarstyti eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimą.
„Lietuva įsipareigojo uždaryti pirmąjį ir antrąjį IAE blokus. Šis įsipareigojimas yra neginčytinas, nes įsipareigojimas nutraukti eksploatavimą yra stojimo akto dalis. Komisija nemato būtinybės pradėti naujas diskusijas dėl IAE. Labai mažai tikėtina, kad visos ES valstybės narės vieningai nuspręstų pakeisti stojimo sutartį tam, kad būtų galima pratęsti IAE eksploatavimą“, – teigiama EK atstovybės atsakyme.
Atstovybė taip pat abejoja, kad Lietuvai artimiausiu metu gali nutrūkti dujų tiekimas. „Bendrovės „Lietuvos dujos“ privatizavimo sutartyje yra užtikrintas dujų tiekimas iki 2015 m. EK talkina Lietuvai derybose su Rusija energetinio saugumo, taip pat ir dujų tiekimo, klausimais. Bendrovės „Lietuvos energija“ ir Lietuvos energetikos instituto teigimu, jei Rusija nutrauktų gamtinių dujų tiekimą, Elektrėnų jėgainė galėtų veikti naudodama mazutą, nors dėl to būtų išmetama daugiau CO2 ir padidėtų tarša.
Žvelgiant iš regioninės perspektyvos matyti, kad Kaliningrade darbą pradės nauja 900 MW galios dujomis kūrenama elektrinė, Latvijoje – 400 MW, tad mažai tikėtina, kad Rusija galėtų nutraukti dujų tiekimą Lietuvai, nes Kaliningradui dujos tiekiamos per Lietuvą“.
Komentaras:
Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas
Būtų įmanoma paleisti antrąjį bloką, bet tik tam laikui, kuriam užteks kuro. Sustabdytą bloką galima būtų vėl paleisti ir jis be problemų galėtų veikti dar dvejus su pusę metų – iki 2012 m. vidurio. Tada reikės daryti reaktoriaus kanalų būklės įvertinimą ir tik pagal šį įvertinimą galima daryti tolesnes elektrinės veiklos prognozes.
Tačiau pas mus nėra tokių planų ir uždavinių – mes rengiamės tik antrojo elektrinės bloko uždarymui. Mes neplanuojame jokios veiklos po elektrinės uždarymo.
Kol kas įstatymas dėl elektrinės uždarymo neišleistas, nėra ir sprendimo dėl veiklos pratęsimo, tačiau elektrinė ruošiama tik antrojo bloko uždarymui 2009 m. pabaigoje. Kitų nurodymų neturime.
Čia galima svarstyti daugybę galimybių, bet visų pirma turi būti mūsų valdžios politinis sprendimas, o visus kitus variantus svarstyti neturint tokio sprendimo yra beprasmiška.
Tomas Andriukonis
