Krašto apsaugos ministerija su JAV analitiniu centru „Atlantic Council“ yra sudariusi 150 tūkst. eurų vertės sutartį, pagal kurią „Atlantic Council“ jau surengė dvi konferencijas – vieną Vilniuje, kitą Vašingtone, rudenį turės užtikrinti JAV gynybos ekspertų ir pareigūnų vizitą į Lietuvą, taip pat Vašingtone surengs aukšto lygio apskritojo stalo diskusiją bei turės organizuoti uždaras diskusijas, kai Vašingtone lankysis Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pareigūnai.
Taigi Lietuva iš esmės užsisakė lobistines analitinio centro paslaugas JAV ir mokėdama pinigus bando pasiekti, kad amerikiečių politikai, analitikai bei žurnalistai mąstytų taip, kaip naudinga Baltijos valstybėms.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad tai yra gana įprasta praktika, kai valstybės siekia savo interesų atspindėjimo Jungtinėse Valstijose. „Tai visiškai natūralus dalykas. Kiek žinau, bet kurie užsienio partneriai, kurie nori Amerikoje susikurti viešumą, absoliučiai visi moka vieniems ar kitiems tyrimų centrams ar kitoms organizacijoms, kurios padeda viešumą užtikrinti“, – sakė T. Janeliūnas.
Kiek iš to bus naudos – įvertinti sunku, bet gegužės 5-ąją A. Anušauskas jau gavo progą pasisakyti Vašingtone surengtoje konferencijoje, kurioje ministras dalyvavo tiesiogiai, o kai kurie kiti pranešėjai ir pašnekovai dalyvavo nuotoliu arba atsiuntė įrašytus vaizdo kreipimusis.
Vien ši konferencija Lietuvai kainavo 6600 Eur, o jos problemos iš esmės tik dvi – pirma, jau iš pirmo žvilgsnio matyti, kad tai viešųjų ryšių produktas, antra, ministro pranešimas anglų kalba paliko gilių abejonių, kad A. Anušauskas neįvaldė šios kalbos, nors paskiriamas į pareigas žadėjo mokytis.
Ministro anglų kalba atrodė prastai
Krašto apsaugos ministerija gegužės pradžioje paskelbė, kad A. Anušauskas vyksta į JAV, kur dalyvaus Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir „Atlantic Council“ rengiamoje konferencijoje, skirtoje aptarti NATO viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimus, saugumo užtikrinimą rytiniame Aljanso flange. NATO vadovų susitikimas liepos 11-12 dienomis vyks Vilniuje, todėl Lietuvos valdžia siekia, kad jis taptų išskirtinis. Iš viso vadovų susitikimo organizavimui skirta 38 mln. eurų.
„Esame istorinių laikų liudininkai. Šie laikai reikalauja, kad būtume pasiryžę veikti atitinkamai. NATO keičia savo laikyseną į modernią priešakinę gynybą – sąjungininkai yra pasiryžę ginti kiekvieną NATO centimetrą. Esu tikras, kad Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas bus sėkmingas, jis tikrai gali tapti istoriniu“, – pranešime spaudai iš Lietuvos apmokėtos konferencijos buvo cituojamas A. Anušauskas.
Kol kas neteko aptikti, kad konferencija būtų kaip nors atspindėta anglakalbėje žiniasklaidoje, nebuvo skelbiama, kokios apimties auditoriją pasiekė konferencija, tačiau „Atlantic Council“ „Youtube“ paskyroje konferencijos įrašas peržiūrėtas 963 kartus.
Paklausykite: ar lengvai sekasi suprasti Anušausko pranešimą?
Skaitant pranešimą iš parašyto teksto A. Anušauskui sunkiai sekėsi tarti žodžius, kai kurie jų buvo visiškai nesuprantami. Anksčiau A. Anušauskas žiniasklaidai yra sakęs, kad anglų kalbą formaliai moka B2 lygiu, kas reikštų „upper-intermediate“ pažengusiųjų lygį, bet ministro pranešimą „Atlantic Council“ konferencijoje įvertinusi ekspertė mano, jog politiko anglų kalbos lygis svyruoja tarp A2 ir B1.
„Liūdnai atrodė“, – portalui tv3.lt komentavo anglų kalbos dėstytoja, sertifikuota egzaminuotoja, kuri pageidavo neatskleisti savo pavardės.
Šiuo atveju neįmanoma tiksliai įvertinti A. Anušausko anglų kalbos lygio, nes ministras pranešimą konferencijoje skaitė iš lapo, o pilnas kalbos mokėjimo lygmuo atsiskleidžia tik įvertinus asmens gebėjimą skaityti, rašyti, klausyti, suprasti informaciją ir palaikyti gyvą pokalbį.
„Matėsi milžiniškos pastangos, daug įdirbio, specialiai pasirinktas ritmas, kad jis spėtų pagalvoti, pažiūrėti ir prisiminti tam tikrų žodžių tarimą, bet vis tiek žodį „threat“ reiktų ištarti taip, kad nekiltų klausimų, kas čia buvo? Ir buvo daug izoliuotų žodžių, kai tikrai neaišku, kas tai per žodis, reikia atsisukti, paspėlioti“, – pridūrė ekspertė.
„Be abejonės, jis atrodė netvirtai. Buvo balansavimas ant ribos, kai jau, atrodo, apima svetimos gėdos jausmas“, – apgailestavo pašnekovė, pridūrusi, kad toks vertinimas visiškai nėra susijęs su specifiniu neanglakalbiams būdingu akcentu, prie kurio dažnai priprantama po kelių sakinių.
Portalas tv3.lt pasiteiravo ministro patarėjos viešiesiems ryšiams Liepos Rimkevičienės apie vadovo anglų kalbos mokėjimo lygį, bet tikslaus atsakymo dėl lygio nesulaukė. Patarėja tik nurodė, kad A. Anušauskas šiuo metu mokosi ne anglų, o ukrainiečių kalbos.
„Kitų kalbų taip pat mokosi individualiai, vidutiniškai kartą ar du per savaitę. Viską suderinti sekasi taip, kaip ir kiekvienam pirmiausia darbu užimtam žmogui“, – sakė L. Rimkevičienė.
Savo biografijoje kandidatuodamas į Seimą A. Anušauskas nurodė mokantis anglų, prancūzų ir rusų kalbas. Dar tik siūlomas į ministrus A. Anušauskas žiniasklaidai sakė ketinantis tobulinti anglų kalbos žinias, jei tik bus paskirtas į pareigas.
„Aš sau esu išsikėlęs tikslą per šimtą dienų tą lygį kilstelti. Papildomai teks pasimokyti, bet tai normalu, manau“, – BNS 2020 m. lapkritį sakė A. Anušauskas.
Ar ministrui privaloma mokėti angliškai?
Ar normalu, kad Lietuvai siekiant užsitikrinti kuo didesnį JAV dėmesį rytiniam Aljanso flangui, šalies krašto apsaugos ministras nėra įvaldęs pagrindinių sąjungininkų kalbos? Ypač kai rengiamos bendros konferencijos, siekiama didinti JAV administracijos dėmesį Baltijos šalių gynybos ir saugumo problemoms, aktualizuoti Baltijos šalims svarbius artėjančio NATO Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkės klausimus.
„Šita problema su mūsų politikais iškyla ne pirmą kartą. Galima prisiminti dar tuos laikus, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė testuodavo ministrų kalbą, nes sakydavo, kad reikės per pirmininkavimą Europos Sąjungai bendrauti tiesiogiai, su vertėjais neišsisuksi. Tuo metu tai buvo priimta kaip šioks toks skandalas, esą kokią teisę prezidentė turi egzaminuoti ministrus, bet daugeliu atveju atrodo tarsi savaime suprantama, kad jeigu nori globaliai kažką veikti, turi mokėti užsienio kalbą tokiu lygiu, kad nekiltų problemų komunikuojant. Tas klausimas periodiškai iškyla, kartais kažkas iš kažko pasišaipo, kaip kad iš Algirdo Butkevičiaus tarimo. Tai tarsi toks politinės etikos, politinės kultūros klausimas, kiek mums svarbu, kiek mes priimame tai kaip savaime suprantamą dalyką, kada tai gali tapti tuo kriterijumi, kurio neperžengus kandidatūros į aukštas pozicijas nebūtų svarstomos“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sako, kad nors ministras pareigas eina nuo 2020 m. pabaigos, iki šiol nebuvo progos įsitikinti, kaip A. Anušauskui sekasi palaikyti gyvą pokalbį anglų kalba. Pasak mokslininkės, savaime anglų kalba politikui tikrai nėra privalomybė ar būtinybė, nes yra daugybė pozicijų, kur tarptautinis bendravimas nėra kasdienis.
„Bet šį kartą mes kalbame apie krašto apsaugos ministro pareigas, kuris šiandien dirba itin sudėtingoje aplinkoje, geopolitinėje situacijoje, situacijoje, kuri reikalauja to tarptautinio bendradarbiavimo. Jeigu į šį aspektą pasižiūrime, tai klausimų kyla“, – teigia R. Urbonaitė.
Politologė sako supratusi, ką A. Anušauskas norėjo pasakyti savo pranešime kartu su „Atlantic Council“ surengtoje konferencijoje, bet tą pranešimą ministras skaitė neatsiplėšdamas nuo teksto, todėl tai visiškai neparodo, ar ministras geba kalbėtis su analitikais, žurnalistais ar JAV administracijos atstovais akis į akį be teksto. „Aš negaliu teigti, kad negali, bet negaliu teigti, kad gali“, – sako R. Urbonaitė.
„Mes turime kritinę situaciją tarptautinėje erdvėje, turime artėjantį NATO summitą. Ir šie dalykai yra tokie, kai norėtųsi, kad turėtume gana aktyvų ministrą, kuris gali atstovauti Lietuvos pozicijai. O tas video iš konferencijos man paliko abejones“, – pridūrė Mykolo Romerio universiteto politologė, pridūrusi, kad kad niekada nematė tokio susijaudinusio šio ministro išoriškai.
Sulaukia kritikos dėl neveiklumo iš Landsbergio
A. Anušauskas šalies viduje sulaukia kritikos ne dėl kalbos, o dėl neveiklumo – daugiausia iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio. Šis politikas partijos tarybos posėdyje išsakė nusivylimą, kad Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje prašydami dėmesio iš sąjungininkų, patys esame ne kažką nuveikę: pavyzdžiui, net nediskutuojame apie visuotinio šaukimo įvedimą, užsidiskutavome dėl įtvirtinimų pasienyje, nesugebėjome susitarti ir perduoti bendros žinios sąjungininkams apie sudėtingą savo geopolitinę ir karinę padėtį.
Kad G. Landsbergio kritika konkrečiai nutaikyta į A. Anušauską parodo ne tik kritikos objektas – per mažas veiklumas stiprinant Lietuvos gynybą – bet ir apeliacija į tai, kad kai kurie klausimai yra ignoruojami, nes yra nelabai parankūs, tikintis, jog kas nors kur nors ateityje gali būti išrinktas. A. Anušauskas yra vienas populiariausių konservatorių politikų ir neoficialiai kalbama, kad tikisi pakonkuruoti prezidento rinkimuose.
Kodėl tuomet ministras, kuris sulaukia savo partijos pirmininko kritikos dėl neveiklumo ir kuris nepatobulino anglų kalbos, nors skiriamas į pareigas žadėjo, vis dar yra savo pareigose? Kodėl didžiausia politinė partija nesiima iniciatyvos pakeisti neįtinkantį politiką Vyriausybėje? R. Urbonaitė teigia, kad taip yra dėl dviejų veiksnių – prezidento Gitano Nausėdos palaikymo A. Anušauskui ir jo reitingų.
„Man atrodo, čia galimos kelios priežastys: viena priežastis, kad A. Anušauskas turi gana stiprų Prezidentūros palaikymą. Jeigu jau reikia keisti ministrą, tada įsijungia prezidento faktorius. Ir jeigu prezidentas pradėtų ginti ministrą, tai situacija viešųjų ryšių prasme nebūtų gera. Pavyzdžiui, prezidentas gali pradėti kritikuoti, kad štai nori atleisti gerą ministrą dėl kažkokių asmeninių nesutarimų. Kitas dalykas, ministras turi turbūt geriausius reitingus iš visos Vyriausybės apskritai. O politikoje tai svarbi dedamoji dalis. A. Anušausko koziris yra jo populiarumas, jo reitingas“ – teigė politologė.
Idiotu vyriausybe tikrąja ta žodžio prasme.
