„Teorinių žinių žmonės turi, tačiau galiu drąsiai teigti, kad atsidūrę kritinėje situacijoje jie paprasčiausiai sutrinka ir nemoka tų žinių teisingai pritaikyti, todėl praktinius įgūdžius reikėtų nuolat atnaujinti, – teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos visuomenės mokymų koordinatorė Nijolė Čiutienė. Anot specialistės, įvykus nelaimingam atsitikimui, daugelį mūsų sukausto stresas, abejonės ir baimė, kad ne viską žinai, kad kažką ne taip padarysi, suklysi ir dar labiau pakenksi.
Išskirtinis dėmesys psichologijai
Per metus Raudonojo Kryžiaus draugija moko teikti pirmąją pagalbą apie 10 000 moksleivių nuo 12 metų ir apie 16 000 suaugusiųjų. Supažindinant su pirmosios pagalbos žingsniais, didelis dėmesys skiriamas ne tik praktiniams veiksmams, bet ir psichologiniam aspektui – jam specialistai skiria išskirtinį dėmesį.
„Įvykus nelaimingam atsitikimui, reikia suvokti, kad galbūt tik nuo tavo veiksmų priklauso, ar nukentėjusysis išgyvens. Kartais nukentėjusiajam užtektų tik atverti kvėpavimo takus, kurie nuo smūgio dažnai užsiblokuoja. Tokiu atveju žmogus sulauktų, kol atvyks greitoji medicinos pagalba“, – teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė.
Statistikos departamento duomenimis, dažniausios išorinės mirties priežastys yra eismo įvykiai, skendimas, apsinuodijimas alkoholiu, sušalimas, nukritimas.
Faktai glumina: net apie 60 proc. staigios mirties atvejų įvyksta namuose, iš jų 80 proc. – matant liudininkams. Viena iš tokių situacijų – užspringimas, nuo kurio kasmet miršta apie 3 800 žmonių. 57 proc. žmonių, žuvusių eismo avarijose, miršta jau pirmosiomis minutėmis po avarijos, nespėjus atvykti skubiosios pagalbos tarnyboms. Jeigu laukiant atvykstančių medikų įvykio liudininkai suteiktų pirmąją pagalbą, didelės dalies šių mirčių galėtų būti išvengta.
