„Būtų buvę gerai bet koks jų sprendimas: ar nagrinėti, ar nenagrinėti (bylą – BNS). Kaip jie nusprendė, taip yra“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Anot jos, galimybių pasas padėjo atlaikyti pandemiją ir išsaugoti ekonomines veiklas.
„Galimybių pasas tiesiog padėjo atlaikyti tą pandemiją ir ekonomines veiklas atviras. Tai yra svarbiausia, o dabar jau istorikai galės aiškintis, koks tai yra sprendimas“, – teigė ministrė.
Taip pat prieš Vyriausybės posėdį A. Armonaitė prakalbo, ar galimybių pasas galėtų sugrįžti.
„Besikeičiant situacijai, ir Vyriausybės sprendimai turi būti lankstūs ir reaguojantys į tą situaciją. COVID-19 sertifikatas, galimybių pasas, tai situacijai, kurią turėjome, delta ir ankstesnėms atmainoms, jis labai, labai tiko.
Dabar Europa žengė kitu keliu, Danija iš viso panaikino bet kokius ribojimus, mes irgi žengiame tuo keliu. Pandemija ne tik keičiasi, bet ji yra kitokia ir mažiau kenksminga. Tikiuosi, kad nereikės sugrąžinti šitų instrumentų, o šiaip turime būti pasiruošę visada reaguoti lanksčiai ir greitai“, – sakė A. Armonaitė.
Konstitucinis Teismas trečiadienį nutraukė bylą dėl galimybių paso teisėtumo tokį žingsnį motyvavęs tuo, kad kad Vyriausybė panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su galimybių pasu susiję ribojimai.
Teismo nuomone, nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis.
Galimybių paso galiojimą Vyriausybė sustabdė nuo šeštadienio, pasikeitus epidemiologinei situacijai dėl ypač sparčiai plintančios koronaviruso omikron atmainos.
Ar tuometinis Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, pernai rudenį kreipėsi grupė opozicinių parlamentarų.
Jie laikosi pozicijos, kad galimybių pasas ne tik segregavo žmones, diskriminavo atskiras jų grupes, bet ir varžė asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.