V. Raudonis, įvardijo, ar jau spėjo pasinaudoti „Deep Seek“ ir pats pamąstė, iš kur toks didelis užsidegimas ir entuziazmas šiai naujovei.
„Deja, nepavyko [pasinaudoti programėle], bet labai daug sužinojau apie jį, toks įdomus įrankis, konkurencingas jau.
Tai tas visas „haipas“ (liet. užsidegimas) reikėtų atsiminti, palyginti, kaip „Open AI“ paleido savo „Chat GPT“ (dirbtinį intelektą) ir daugybė žmonių vienu metu bandė jį išbandyti ir ištestuoti. Lygiai toks pats yra smalsumo vedinys, žmonės bando ištestuoti.
Kai masė žmonių jungiasi į vieną vietą, kaip visada, sistemos lūžta. Kuo įdomi šita sistema? Tuo, kad ideologiškai kinams buvo uždrausta naudoti „In videos“ plokštes, jiems teko suktis iš padėties ir tuos modelius kurti ant kitokių procesorių.
Na, ir iš esmės šitas algoritmas jau gali veikti ant įvairių platformų, nepriklausančių nuo Amerikos gamintojų. Reiškia, jeigu žiūrėti funkciškai, visi kalbos modeliai, didieji, yra lyginami su tam tikromis duomenų bazėmis. Ir, pavyzdžiui, „Deep Seek“ algoritmas, jo trečia versija netgi jau atsiradusi nuo 2023 metų, gali spręsti matematinius uždavinius, kuriuose reikia atlikti iki aštuonių paprastų matematinių veiksmų: sudėti, atimti, padauginti.
Ir tokius uždavinius sprendžia dažniausiai olimpiadų dalyviai, mokiniai. Tai iki šiol mačiau, kad pasiekė 80% tų uždavinių išsprendimo tikslumą. Tuo tarpu šviesesni mokiniai, jie visi išsprendžia tokius uždavinius. Tai tokie kalbos modeliai yra lyginami su tokiomis duomenų bazėmis tarpusavyje ir keliais procentais „Deep Seek“ lenkia egzistuojančius“, – apie „Deep Seek“ subtilybes pakomentavo jis.
„Deep Seek“ turi daug privalumų: konkurentai turėtų nerimauti
Pasak KTU profesoriaus, „Deep Seek“ yra daug pranašesnis, negu kitos dirbtinio intelekto programos ir atlieka tokias pačias funkcijas.
„Ką reiškia pigesnis, aš, tarkim, laikas nuo laiko pasižiūriu į tą „Google“ sprendimą dėl „Gemini“ – jis už dyką, yra lygiai tos pačios funkcijos, lygiai tie patys veiksmai. Kiek bandžiau prisiregistruoti prie „Deep Seek, man pagailo dolerių, tai reiškiasi, kam naudoti tą pigesnį, negu „Chat GPT“, bet yra ir nemokamų (programėlių). Tai net nežinau, iš kur tas „haipas“ ir tiesiog, sakau, čia žmonių smalsumas.
Jau vakar išleido „Alibaba“ (Kinijos elektroninės komercijos kompanijų grupė), man atrodo, savo „Ali Express“ (prekybos bendrovė), savo „Queen“ algoritmą. Jau dabar Kinijos gamintojai konkuruos tarpusavyje, ne tik tarp Amerikos ir kinų, bet kinų gamintojai konkuruos, tai dar bus įdomiau“, – teigė V. Raudonis.
Tokios bendrovės kaip „Alibaba“, „Ali Express“ ir kitos konkuruos tarpusavyje dėl savo ir rinkos.
„Taip (jie konkuruos), yra virš milijardų gyventojų Kinijoje ir, aišku, kad jie pirma naudos šiuos sprendimus komercializuos savo. Kuo didesnę rinką užgrobsi, tuo bus turtingesni tie kūrėjai.
Tai nors „Deep Seek“, kaip save skelbia, yra labiau ne pelno siekianti organizacija, nes visi kodai, visos galimybės, kurias mes norim nusipirkt už nuomos pinigus, galima gauti iš tokio „GitHub“ tinklapio ir visi programuotojai tą žino.
Iš ten galima žaliavinius kodus pasisiųsti ir taikyti savo kompiuterius“, – plačiau apie rinkos ypatumus dirbtinio intelekto srityje įvardijo ekspertas.
Kaip labai yra šališka ir nuolanki „Deep Seek“ programa Kinijos valdžiai
V. Raudonis pamąstė, ar dėl to, kad „Deep Seek“ yra sukurta Kinijoje, o tai vis tik yra komunistinė valstybė, kiek šansų, jog ši programa cenzūruos kažkokius atsakymus. Jam labiausiai kyla įtarimas, iš kur kūrėjai gavo lėšų šiam dirbtinio intelekto finansavimui.
„Jeigu giliau pakapstyti, kas už to stovi ten, pasirodo, yra du ar keli žmonės, kurie investuoja savo pinigus į šio algoritmo vystymą. Na, nemažų pinigų reikia. Iš kur jie gavo tų pinigų, sunku man suprasti. Ir tikriausiai buvo interesas iš kinų vyriausybės.
Ideologiškai kinai norėtų atrodyti pasaulyje, vienaip negu jie yra iš tikrųjų. Ir, tikriausiai, tie visi įrankiai lenkiami taip, kad jie turėtų tokį vadinamą, skleistų tokią kryptingą, teisingą nuomonę ir kad ta nuomonė būtų tokia priimtina visuomenei.
Tai, kai Amerikoje, jaučiu, egzistuoja viena ideologija, Kinijoje – kita, bet Europai reikia truputį nuliūsti šitoje vietoje. Ji neturi savo įrankių ir neskleidžia savo ideologijos, kad žmogaus teisės yra pirmiau, negu algoritmai. Gal pirmiau žmonių teisėmis rūpinasi Europa, o ne algoritmų kūrimu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasisakė specialistas.
Kodėl Europa nekuria panašių technologijų?
Dirbtinio intelekto žinovo nuomone, tokių panašių, didelių technologijų, kaip JAV ar Kinijoje, nėra kuriama Europoje, nes mes renkamės kitą technologijų plėtros kelią. Bėda nėra finansavime.
„Tų pinigų yra skiriama ir mes, kaip universitetas, jų gauname, bet tie kiekiai, palyginus su Kinija ir JAV, yra tikrai ženkliai mažesni. Tačiau Europa pasirinko, man atrodo, kitą kelią: į fiziką, chemiją, kur mes turime detalių greitintuvus, kur bandome suprasti, kaip sudaryta visata, fundamentiškai žiūrime.
Matyt, dėl to dirbtinio intelekto kol kas gal atsiliekame nuo mąstymo, kur reikėtų investuoti, ar į fundamentinius tyrimus, ar į technologijas, kur imituojame žmogaus mąstyseną. Čia toks dalykas yra. Tai, manau, ir Europa, galų gale, atsibus ir pradės kryptingai dirbti, kaip ir didžiosios valstybės“, – viltingai pasidalino savo įžvalgomis V. Raudonis.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ryto espresso“ galite klausytis čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
