Lietuvoje išsinuomoti jau galima ne tik butą, automobilį, vakarinį drabužį, bet ir darbininką. Nuomoti darbuotojus mūsų šalyje pradėta maždaug prieš aštuonerius metus. Tiek laiko pakako, kad paaiškėtų šio samdos būdo trūkumai. Jiems taisyti prireikė įstatymo, tačiau ir jis nėra tobulas. Neoficialiais duomenimis, Lietuvos darbo rinkoje laikinieji darbuotojai sudaro 0,15 proc. visų dirbančiųjų. Ekonomistas ir socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka įsitikinęs, kad apie darbo nuomą dar mažai žinoma, todėl darbuotojai ja mažai naudojasi. „Yra dvi šio samdos būdo pusės. Blogai yra tai, kad darbo vieta yra ne nuolatinė, o šiuo laikotarpiu žmonėms norisi pastovumo, o gerai – kad nuolatinio darbo nerandantiems darbuotojams tai yra šiokia tokia išeitis. Turėtų būti kažkoks mechanizmas, kuris kompensuotų tą nepastovumą ir nesaugumą dirbantiesiems laikinuosius darbus“, – svarstė R.Lazutka. RESPUBLIKA
Nuo 2005-ųjų Lietuvoje pasikeitė daug kas, o kainų kaita buvo intensyviausia. Kito jos į didžiąją pusę, kaip ir pajamos. Gyventojai mano, jog šie rodikliai augo neproporcingai, o finansų specialistai sako, jog perkamoji galia padidėjo. Atrodo, aišku viena: šiandien tą pačią sumą išleidus tame pačiame prekybos centre prie jo kasos sukrautum kur kas mažesnį maišą ir gautum kur kas trumpesnį čekį nei prieš septynerius metus. Kylant kainoms ir mažėjant žmonių skaičiui apyvarta mažmeninės prekybos įmonėse 2011 m. buvo net šiek tiek didesnė nei 2005-aisiais. Galbūt šį paradoksą galėtų paaiškinti dar vienas statistinis rodiklis – išankstiniais Lietuvos banko duomenimis, pernai į lietuvių sąskaitas emigrantai galėjo pervesti apie 4 mlrd. litų. Septyneri metai Lietuvoje: daugiau virto mažiau? VAKARŲ EKSPRESAS
Jungtinėse Valstijose benzinas pabrango iki 2,5 lito – prezidentas praranda rinkėjų pasitikėjimą. Tik Lietuvoje tokie reikalai valstybinių aukštumų nepasiekia –, nors pačios degalų kainos atsidūrė dar neregėtose aukštumose. 4,86 lito už litrą benzino – visų laikų rekordas. Pragyvenimo lygis mūsų šalyje ir JAV skiriasi bent keturis penkis kartus. Žymus lenktynininkas S. Brunza stebisi, kodėl iki šiol valstybėje, kurios vairuotojai pila brangesnį benziną nei austrai ar ispanai, degalų kainos yra nereguliuojamos. „Neseniai laidą apie kainas Vokietijoje. Įdomus faktas: ten degalinės pasilieka 1 euro centą nuo litro degalų. Pas mus pasilieka 6–7 proc., t.y. per 30 centų“, – atskleidė jis. VAKARO ŽINIOS
Vyriausybė vėl prisiminė ketinimus privatizuoti Palangoje veikiančius poilsio namus „Baltija“, bet valstybės reikmėms pasilikti prie pat jūros esantį 5 žvaigždučių viešbutį „Auska“. Šiuo metu juos valdo viena įmonė. Iš bendrovės poilsio namų „Baltija“ rengiamasi atimti „Auskos“ viešbutį. Ūkio ministerija šią valstybės įmonę pasiūlė pertvarkyti likusius objektus išskaidant dviem naujoms uždarosioms akcinėms bendrovėms. Bet Vyriausybė siekia iš pradžių įmonę pertvarkyti į vieną uždarąją akcinę bendrovę. Iki kovo 30 dienos vyriausybei turi būti pateiktas nutarimo projektas, kuriuo būtų numatyta viešbutį „Auska“ perduoti Valstybės turto fondui (VTF) ir taip jį išlaikyti kaip valstybės nuosavybę. Toliau valstybės įmonė „Baltija“ būtų pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, kurią taip pat valdytų VTF. Tik tuomet būtų sprendžiama, kaip šią bendrovę galima privatizuoti. Pasak ūkio ministro patarėjo Adomo Audicko, VTF gali nuspręsti įmonę likviduoti ir jos valdomus objektus išparduoti po vieną arba parduoti visą bendrovės akcijų paketą. LIETUVOS RYTAS
Pernai rudenį miręs koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys savo valdytas įmones paliko klestinčias. Dabar jų sėkmė priklausys nuo tų, į kurių rankas jos pateko. Pristatydamas praėjusių metų vienos didžiausių Lietuvos įmonių grupės veiklos rezultatus, koncerno „Achemos grupė“ vadovas Arūnas Laurinaitis teigė, kad pernai daugiausia pelno (121 mln. litų) generavo gamybinės įmonės , t.y. trąšų gamybos įmonė „Achema“, vėjo energetikos bendrovė „Renerga“ ir cukrinės konditerijos įmonė „Naujoji rūta“. „Praėję merai buvo rekordiniai Klaipėdos uostui. Mūsų krovos ir logistikos įmonėms tai taip pat buvo rekordiniai metai. Sugebėjome augti dvejus metus iš eilės po 20–25 proc. Tai buvo didžiulis šuolis į priekį“,– sakė A. Laurinaitis. KAUNO DIENA
Pastaruoju metu visuomenėje kilo diskusijų ir krito akmenys į šalies premjero Andriaus Kubiliaus daržą – jis esą padėjo trąšų gamintojai „Achema“ išsiderėti mažesnes gamtinių dujų kainas iš Rusijos „Gazprom“. A. Laurinaitis sutiko, kad tokį laišką A.Kubilius į „Gazprom“ išsiuntė 2009 metais, tačiau dėl to nemato nieko bloga. „Nežinau nė vienos valstybės, kurios vadovai nesirūpintų savo šalies verslo padėtimi“, – sakė A. Laurinaitis. Koncerno dalis Lietuvos BVP pernai sudarė beveik 4 proc. „Tai ir parodo, ar valdžia turi padėti verslui, ar ne. Tuo labiau, kad bendrovė „Achema“ įrašyta į strateginių įmonių sąrašą, todėl Vyriausybei turėtų būti ne tas pat, kas atsitiks su šalies strategine įmone“, – sakė A. Laurinaitis. KAUNO DIENA
Ar socialiai remtinus žmones iš tiesų reikia remti? Tuo labai abejoja pareigūnai, tūkstančiams vilniečių už dyką keičiantys pasus. Naujų dokumentų puslapius žaibiškai pripildo vizos ir antspaudai, liudijantys apie išvykas į Baltarusiją, rašo „Lietuvos rytas“.
Kauno meno mokyklose – nerimas. Pedagogus pasiekė žinios, kad ketinama ištuštinti miesto centre esančių trijų mokyklų pastatus ir pasiūlyti išsikraustyti kitur, rašo „Kauno diena“.
