O tokių žmonių išties nemažai – dėl žalų atlyginimo vien pernai kreipėsi vienas iš trijų apsidraudusių, o vidutinė išmoka siekė beveik tūkstantį eurų.
Dažniausi incidentai – avarijos
Peržvelgdamas 2021 metų incidentų, į kuriuos pateko apsidraudę KASKO draudimu, statistiką, draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad dažniausiai atlyginamos avarijų metu padarytos žalos. Su šiais eismo įvykiais susijusios net trys iš penkių KASKO žalų, o vidutinė išmoka siekia daugiau kaip 1,1 tūkst. eurų.
„Tiesa, didžiausia atlyginta žala siekė net 32 tūkst. eurų. Toks žalų dydis ir dažnumas susijęs ir su tuo, kad išmoka apsidraudusiam KASKO priklauso ir tapus įvykio kaltininku, net pažeidus kelių eismo taisykles.
Žinoma, išskyrus atvejus, kai vairuojama chuliganiškai ar išgėrus, transporto priemonė techniškai netvarkinga bei kitais atvejais, numatytais KASKO draudimo taisyklėse ar draudimo polise. Reikėtų pastebėti, kad visgi dalies incidentų kelyje galima išvengti, jei vairuotojai neskubės, vairuos apdairiai ir rodys daugiau pagarbos kitiems eismo dalyviams“, – teigia R. Bieliauskas.
Antra pagal dažnumą užfiksuota žalų grupė – dėl pažeistų automobilio stiklų: priekinio ar galinio, šoninių, žibintų ir veidrodėlių. Dėl to į draudikus kreipiasi net trys iš dešimties apsidraudusiųjų KASKO.
Tai, anot pašnekovo, neturėtų stebinti – nemažų problemų gali pridaryti net toks, atrodytų, mažmožis kaip iš priekyje važiuojančio automobilio ratų atskriejęs akmenukas. O tai kainuoja išties nemažai – pernai už transporto priemonės stiklo pažeidimą didžiausia išmokėta suma siekė beveik 5,3 tūkst. eurų, o vidutiniškai atlyginama 350 eurų žala.
„Tokios sumos nestebina, nes dažnai kartu su automobilio priekiniu stiklu tenka iš naujo kalibruoti automobilio saugumo sistemų kameras ir sensorius. Be to, kartais į priekinį stiklą atskriejęs akmenukas gali gerokai išgąsdinti ir sutrikdyti vairuotoją, kurio instinktyviai pasuktas vairas ar nuspaustas stabdžių pedalas gali nulemti atsidūrimą griovyje ir dar didesnius automobilio apgadinimus. KASKO draudimas tokiose situacijose labai praverčia, nes gana sudėtinga įrodyti kito vairuotojo kaltę ir reikalauti žalos atlyginimo pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą“, – kalba draudimo ekspertas.
Kenčiama ir nuo stichinių nelaimių
Trečia pagal dažnumą incidentų, dėl kurių kreipiasi apsidraudę KASKO, grupė – susidūrimai su gyvūnais. Dėl to pernai atlyginti žalą prašė vienas iš 25 apsidraudusiųjų. Svarbu ir tai, kad susidūrimų padaryta žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar kelyje buvo perspėjimo apie gyvūnus ženklas.
„Jei toks ženklas yra, vertėtų važiuoti lėčiau. Jei incidentas visgi nutinka, reikėtų iškart kviesti specialistus, kurie pasirūpins į eismo įvykį patekusiu gyvūnu. Deja, tokiose situacijose dažnai nukenčia ne tik gyvūnai, bet ir žmonės, padaromos ir nemažos žalos – pernai didžiausia jų siekė net 22 tūkst. eurų“, – padėtį apžvelgia ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
Bieliauskas pastebi, kad dažnai automobiliai nukenčia ir nevairuojami, o tiesiog stovėdami priparkuoti. Štai vienas iš 25 apsidraudusiųjų KASKO pernai nukentėjo nuo vagysčių. Pernai ilgapirščių padaryta vidutinė žala siekė virš dviejų tūkstančių eurų, o didžiausia – net 18 tūkst. eurų.
Pačios didžiausios žalos susijusios su gaisrais ir stichinėmis nelaimėmis. Pastarosioms, dėl kurių kreipėsi vienas iš šimto apsidraudusių KASKO draudimu, priskiriama kruša ir liūtis, o žalos dydis nepriklauso, ar vairuotojas atsižvelgė į sinoptikų perspėjimus. Draudikai skaičiuoja, kad didžiausia žala dėl orų išdaigų siekė 23 tūkst. eurų.
Kartais stichinės nelaimės pridaro ir mažesnės žalos, tad vidutinė išmoka siekia 1,6 tūkst. eurų. Gaisras dažniausiai nebepataisomai suniokoja transporto priemones. Visa laimė, kad tokie įvykiai nėra dažni – dėl ugnies pažeistų automobilių kreipiasi vos vienas iš šimto.
„Pernai dėl ugnies padarytos žalos atlyginome net 34 tūkst. eurų nuostolius, vidutinė išmoka siekia 6 tūkst. eurų. Nors šie atvejai nėra dažni, tačiau tai tik dar vienas įrodymas, kad automobilis į incidentus gali patekti ne tik kelyje, bet ir nevairuojamas, stovintis vietoje“, – apibendrina ERGO atstovas.
