Dėl to komiteto nariai sutarė trečiadienį. Padėtį aptarti pasiūlė liberalas Kęstutis Glaveckas.
„1,1 mlrd. eurų pateiktas ieškinys, tai dideli pinigai. Kokios rizikos ten yra? Reikia informacijos“, – kalbėjo parlamentaras.
K. Glaveckas taip pat pabrėžė, kad „Snorą“ auditavusi bendrovė „Ernst & Young Baltic“ „išsisuko“ nuo finansinės atsakomybės.
„Reikėjo paduoti ją į teismą ir išsireikalauti nuostolius“, – teigė K. Glaveckas.
„Gera mintis. (...) Gali grėsti žala (Lietuvai – BNS) (...) Pasikviesime Lietuvos banką, finansų ministrą“, – pareiškė komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas.
„Bet nesinorėtų leistis į dar vieną „Snoro“ tyrimą, bet išklausyti informaciją galime“, – pridūrė S. Jakeliūnas.
Vėliau BNS jis sakė, kad komitetas norėtų gauti informaciją apie ieškinio pagrįstumą, kada ir kokią informaciją Lietuva turės pateikti, kiek procesas gali tęstis ir ar yra rizikos, kad Lietuvai teks mokėti kompensaciją.
Pasak jo, su Lietuvos banko ir Finansų ministerijos atstovais tai tikimasi aptarti tikriausiai birželį.
„Kol kas data nėra nutarta, matyt, birželį, kai bus pateikti atsiliepimai (arbitražui – BNS), dabar jie ruošiami, tai mes nenorėtume veltis į tą procesą. Greičiausiai, kai jie parašys atsiliepimą ir pristatys tada ir mums“, – BNS teigė S. Jakeliūnas
Rusijos investuotojų užsienio šalyse gynimo fondas pateikė ieškinį Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce, ICC) arbitražo teismui Paryžiuje. Apie ieškinį pranešusio portalo lrytas.lt teigimu, preliminari prašomos kompensacijos suma siekia 1,1 mlrd. eurų.
„Ernst & Young Baltic“ auditavo 2009-2010 metų „Snoro“ veiklą, ji turėjo audituoti ir 2011 metų veiklą, tačiau tų metų pabaigoje banko veikla buvo sustabdyta, o bankas nacionalizuotas.
„Ernst & Young Baltic“ 2014 metais taikiai susitarė su „Snoru“ ir jo bankroto administratoriui išmokėjo 11,6 mln. eurų.
