Nuo liepos 1-osios Lietuvoje panaikinus apskričių viršininkų administracijas, dauguma jų darbuotojų tiesiog pakeitė kabinetus, o erdviuose pastatuose įsikūrė kitos valdiškos tarnybos.
Dalis buvusių apskričių viršininkų administracijų darbuotojų pasinaudojo proga garsiai reklamuotos reformos metu užsidirbti iš valstybės kišenės, nors tebeliko valstybės tarnautojai.
Reforma kainavo milijonus
Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras R. Palaitis pasidžiaugė jo institucijai patikėtos apskričių viršininkų administracijų likvidavimo funkcijos įvykdymu.
„Šiandien, kai apskričių viršininkų administracijų likvidavimo pagrindinės procedūros baigtos, visiems prognozavusiems šios administracinės grandies reorganizacijos fiasko galima drąsiai pasakyti – buvote neteisūs, sakė R.Palaitis. – Apskričių viršininkų administracijos panaikintos, turto perdavimo-priėmimo aktai pasirašyti, funkcijos perskirstytos".
Ministro teigimu, apskričių reformos valstybei turėtų kainuoti apie 14 mln. litų. Didžioji dalis šios sumos - beveik 10 mln. litų – buvo skirta atleistų darbuotojų, dirbusių pagal darbo sutartis, išeitinėms kompensacijoms.
Dar apie 3,5 mln. litų teko atseikėti atleistų valstybės tarnautojų išeitinėms išmokoms. Apie 400 tūkst. litų bus skiriama apskričių viršininkų administracijų likvidacinėms komisijoms išlaikyti.
Ministras R.Palaitis praėjusią savaitę užsiminė apie Darbo kodekso spragas. Dalis pagal darbo sutartis apskričių viršininkų administracijose dirbusių specialistų, nors ir buvo įdarbinti, pavyzdžiui, Nacionalinėje žemės tarnyboje, vis tiek gavo išeitines kompensacijas.
Visi buvę apskričių viršininkai neliko bedarbiai – jie tapo etatiniais premjero patarėjais regioninės plėtros klausimais.
Pavyzdžiui, išeitinėms kompensacijoms Klaipėdos apskrityje teko išleisti kelis šimtus tūkstančių litų, o Utenos apskrities viršininkui teko paieškoti net milijono litų.
Dėl valdymo reformos Utenos apskrityje atleidžiant valstybės tarnautojus vien išeitinėms kompensacijoms iš biudžeto teko sumokėti apie milijoną litų. Nemažas galvos skausmas liko ir sprendžiant buvusių viršininkų būstinių klausimus – kai kurie pastatai perduoti Valstybės turto fondui (VTF), kai kurie – kitoms valstybės institucijoms, o sostinėje kilo net ginčų.
„Buvęs mūsų administracijos pastatas jau perduotas Vyriausiajam policijos komisariatui, o policijos pastatai atiduodami VTF ir juose įsikurs valstybės institucijos, kurios reziduos apskrityje, – vakar „Respublikai" sakė buvęs Utenos apskrities viršininkas Egidijus Puodžiukas. – Manau, apskričių reforma yra naudinga tuo, kad sumažės valstybės biurokratinis aparatas. Iki šiol žemės klausimais žmonės ėjo į žemėtvarkos skyrių kur nors Ignalinoje ar veždavo viršininkui į Uteną, vien dokumentų persiuntimas užtrukdavo iki dviejų savaičių. Dabar, manoma, šias problemas galės išspręsti vietoje esantys Nacionalinės žemės tarnybos skyriai".
Žemėtvarkininkų armija
Utenos apskrities viršininko administracijoje per reformą buvo atleista apie šimtas žmonių, tačiau kiek jų vėl bus įdarbinta valstybės tarnyboje, buvęs apskrities vadovas E.Puodžiukas negalėjo pasakyti.
„Sunku suskaičiuoti, - sakė E.Puodžiukas. – Nenorėčiau sutikti su tuo, kad iš darbo buvo atleisti vien darbininkai, techninis personalas. Mums teko atsisveikinti su visais Viešųjų ryšių ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus valdininkais, finansininkais, turizmo, regiono plėtros, kultūros skyriaus specialistais. Dar praėjusių metų sausio 1-ąją atsisveikinome su 235 darbuotojais, o šių metų liepą atleidome dar apie 120 žmonių".
Kiek šių valdininkų buvo vėl įdarbinta į valstybės tarnybą, E.Puodžiukas negalėjo pasakyti.
„Didžioji jų dalis perėjo dirbti į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, – vakar „Respublikai" sakė buvęs Utenos apskrities viršininkas. – Manau, jų gali būti apie 40, 4 darbuotojai liko dirbti apskrities likvidavimo komisijoje. Vėliau šie skaičiai gal padidės, mat bus rengiami naujų pareigų konkursai".
