„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas įvardijo, kokią įtaką tai turi kiekvienam lietuviui. „Tai toks magiškas skaičius. Girdime, kad mes prarandame labai daug pinigų. Turime suprasti, kad valstybė kasmet kiekvienam iš mūsų galėtų skirti bent 1 500 eurų daugiau, jeigu veiktų skaidriau ir ne taip korumpuotai“, - sako specialistas.
Anot S.Muravjovo, labiausiai paplitusi korupcijos forma Lietuvoje yra nepotizmas. „Daug kas kalba apie tai, kad neskaidrūs, korumpuoti santykiai tarp verslininkų ir politikų, giminių, bičiulių protegavimas yra pagrindinė priežastis, kodėl prarandame milijonus ar milijardus“, - TV3 sakė S.Muravjovas.
Anot jo, politikai turėtų deklaruoti susitikimus, kurių metų jie gauna kokį nors pasiūlymą, darantį įtakos sprendimų priėmimams.
„Daug kas priklauso nuo politikų, būtent dėl to raginčiau daugiau dėmesio skirti ne vien nacionaliniam lygmeniui, bet ir savivaldybėms. Labai dažnai savivaldybės yra tos korumpuotos pelkės, kuriose paskęsta bet kokia skaidrumo iniciatyva arba noras keistis“, - komentavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad pateikti skaičiai – 4,4 mlrd. – rodo, kad korupcijos nereikėtų suvokti siaurai. „Didžiausia žala kurią patiria Lietuva, kaip valstybė, yra dėl stambiosios korupcijos, susijusios su priimamais įstatymais, kurie galbūt suvaržo tam tikras investicijas“, - teigia ekonomistas.
„Didžiausia žala, kai yra priimami įstatymai, kai dėl valstybinių institucijų neskaidrios veiklos yra užkertamas kelias, kuomet neatvyksta į Lietuvą stambiosios įmonės, kurios gali sukurti daug darbo vietų ir mokėti daug didesnius atlyginimus“, - sako N.Mačiulis. Specialistas priduria, kad viešieji pirkimai yra dar viena konkurenciją slopinanti korupcijos sritis.
Anot ekonomisto, minėtas skaičius – 4,4 mlrd. – nesusidaro vien dėl kyšių. „Pagrindinė korupcijos žala yra ilgalaikė ir netiesioginė. Nesunku suskaičiuoti, ką reikštų valstybei prarasti finansai, jeigu dėl kažkokių korupcijos elementų į Lietuvą, pavyzdžiui, neateitų tokia gamyklą, kaip „Tesla“, kuri norėtų čia sukurti tūkstančius gerai apmokamų darbo vietų, investuoti milijardus“, - komentavo ekonomistas.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
