Brangaus nekilnojamojo turto mokestį įvedusiam Seimui Panevėžio savivaldybė siūlo svarstyti, ar nebūtų verta padidinti finansinės naštos ir apleistų pastatų savininkams.Didesnis mokestis neišgąsdino
Jau keletą metų Panevėžyje apsileidėliams taikoma drausminimo priemonė – nustatytas ne 0,5 proc., o dvigubai didesnis 1 proc. mokestis – miesto estetinį vaizdą darkančių pastatų sąrašo nesutrumpino.
Jame įrašyti tie patys statiniai, kurių savininkai ir pernai mokėjo daugiau, ir naujos baisenybės.
Kirsdama per kišenę Savivaldybė susitvarkyti bando priversti ir nekilnojamojo turto agentūras, ir jau neveikiančias bendroves, ir finansinio sektoriaus ryklius.
Tualetuose biuro įrengti neleido
Už apleistą buvusį konservų fabriką Kranto g. 1 proc. mokestį svarstoma nustatyti „Swedbanko lizingui“.
Pačiame miesto centre jau keletą dešimtmečių stūksantys senieji fabriko pastatai eina iš rankų į rankas, tačiau niekas jų nerestauruoja ir net netvarko. XIX a. pabaigoje kaip degtinės gamykla statytas raudonų plytų pastatas įtrauktas į saugotinų kultūros paveldo objektų sąrašą.
Panevėžio politikai svarstys apmokestinti ir apleistų neveikiančių tualetų netoli Pataisos namų savininkę Bronę Šmitaitę. Verslininkė padidintą mokestį moka jau nuo 2010-ųjų ir pripažįsta netikinti, kad šįmet politikai pasigailėtų jos piniginės. Ji teigia apsileidėle tapusi ne savo noru – tokia verslininkę padarė pati Savivaldybė.
Dar 2008-aisiais B.Šmitaitė kreipėsi į Savivaldybę prašydama leidimo vietoj daugiau nei dešimtmetį neeksploatuojamų tualetų pasistatyti biuro pastatą.
„Būtume sutikę su sąlygomis, mums nesvarbu – vieno ar dviejų aukštų pastatas. Turime buhalterinės apskaitos įmonę ir norime įsirengti biurą. Už leidimą būtume sutikę prisidėti ir prie skvero gražinimo. Galėjome fontaną įrengti ar kitaip patalkinti“, – „Sekundei“ pasakojo B.Šmitaitė.
Tačiau tokiems verslininkės ketinimams užprotestavo tuomečiai Ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.
Panevėžiečiams skaudų istorijos etapą menančiame Sausio 13-osios skvere politikams maloniau pasirodė atliekomis užgriozdintas tualetas. B.Šmitaitė tvirtina dar kartą bandysianti tartis su Savivaldybe dėl statybų skvere.
Didesnį nekilnojamojo turto mokestį numatoma taikyti ir buvusio mėsos kombinato savininkams – bendrovei „Tamsuma“, nors ji bankrutuoja.
Milijonierius prašosi didesnio mokesčio
Į apsileidėlių sąrašą pateko ir Kauno milijonieriaus Visvaldo Matijošaičio valdomai „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančios „Plungės kooperatinės prekybos“ pastatas P.Puzino g., panevėžiečiams žinomas kaip nebeveikianti kavinė „Žalioji“.
Pats V.Matijošaitis, „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas ir Kauno miesto tarybos narys, pasiūlė kauniečiams kreiptis į Seimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio neprižiūrimiems pastatams padidinimo iki 2 ar net 3 proc. „Vičiūnų“ įmonių grupės komunikacijos direktorė Aldona Grinienė tvirtino, kad jie neprieštaraujantys ir patys mokėti už nespėtus sutvarkyti statinius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
