Ugnė Galadauskaitė
Beveik metus Vilniaus pakraštyje apleistame sandėlyje stovi pažeista pavojinga cisterna, kurioje – apie 3 tūkst. litrų amoniako. Po spalį įvykusios nelaimės ugniagesiai gelbėtojai ir aplinkosaugininkai sako vis primenantys savivaldybei apie būtinybę cisterną išmontuoti dėl bet kada galinčio įvykti sprogimo. Tačiau savivaldybės atstovai sako nemanantys, kad reikia skubėti.
Praėjo beveik 8 mėnesiai nuo nelaimės Vilniaus pakraštyje, kai Aukštuosiuose Paneriuose esančiame apleistame sandėlyje išsiliejo apie 300 litrų amoniako. Avarija įvyko atliekant pjaustymo ir suvirinimo darbus. Tuomet darbininkai nenukentėjo, tačiau medikų pagalbos prireikė dviem moterims.
Prieš savaitę ugniagesiai tikrindami patalpą vėl rado nuotėkį. Baiminamasi, kad laikina cisternos sandarinimo detalė gali neatlaikyti. Siedama išvengti dar didesnės nelaimės, pasak aplinkosaugininkų, netgi sprogimo, savivaldybė turėjo pavojingą cisterną išmontuoti, tačiau iki šiol jokių pakeitimų nėra. Savivaldybės atstovai teisinasi esą užtruko reikiamų specialistų paieška.
„Šiandien rasti ekspertų sudėtinga. Tie įrenginiai dabar nėra gaminami, tai radome kelis žmones, kurie dar prisimena anų laikų įrenginius“, – sako Vilniaus savivaldybės atstovas Kęstutis Karosas.
Savivaldybė laukia specialistų išvadų, tik tada skelbs konkursą, kas turėtų atlikti darbus. Specialistų skaičiavimu, tai atsieitų apie 30 tūkstančių litų.
„Reikia saugiai viską padaryti, skubėti nėra būtinas, o aplinkosaugininkai turi savo nuomonę“, – teigia K. Karosas.
Tačiau aplinkosaugininkų nuomonė visiškai kitokia. Net filmuoti pavojingos cisternos jie nepatarė, nes esą net patys nerizikuotų dar kartą įžengti vidun. Pasak jų, pasekmės neprognozuojamos – pažeista cisterna su tūkstančiais litrų amoniako sprogti gali bet kada.
Aplinkosaugininkai sako, kad sprogimui sukelti užtektų ir neužgesintos nuorūkos.
„Patalpa yra gerai ventiliuojama, tas padeda, bet išdaužyti langai kelia kitą riziką – asocialūs asmenys bet kada ten gali ir nuorūką numesti, ir kokį degantį daiktą. Pasekmės gali būti skaudžios. Aš manau, kad šitą objektą buvo galima sutvarkyti per mėnesį. Lietuvoje tikrai yra bendrovių, kurios specializuojasi ties tokiomis cheminėmis medžiagomis“, – tvirtina Vilniaus miesto aplinkos apsaugos vyresn. specialistas Jonas Bacevičius.
Vilniaus meras apie beveik metus užmarštyje paliktą sandėlį sako negalintis nieko pasakyti, nes esą neturi informacijos.
„Ši tema specifinė, neturiu dabar atsakymo. Man reikėtų paklaust mūsų tarnybų, tada galėčiau pakomentuoti, kai surinkčiau informaciją, nes man šita tema gana nauja“, – teigia Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Pasak specialistų, didžiausią įtaką amoniako tarša gali padaryti vandens telkiniams. Žmonėms, apsinuodijusiems amoniako dujomis, sudirginami kvėpavimo takai, akys, oda, svaigsta galva, pykina, prarandama sąmonė. Graičiūno gatvėje, kurioje ir yra minėtasis sandėlis, yra įsikūrę nemažai įmonių.