Kol dalis tautiečių izoliavosi namuose, niekdariai būriais traukė prie upių bei ežerų ir gaudė lašišas, ungurius, šlakius bei kitas neršiančias žuvis.
„Specialiai galai užgaląsti, kad įsmeigus iš karto ištrauktum. Užsikabintų ir niekur nepabėgtų. Paprasta šakė, kur tik prismeigi žuvį, tik tad paimi“, – pajūrio regiono aplinkosaugininkas Vitalis rodė iš brakonierių atimtus įrankius.
Vien tinklų 3 kilometrai. O tinklus brakonieriai mėto iš valtelių. Naudoja tokias, kurias galima greitai išleidus orą įsimesti į automobilį, ar tokias, kurių negaila palikti.
„Padaryta su putplasčiu, pripūsta. Jau tokia visiška atgyvena, kur vienkartiniam panaudojimui, kad galėtum kokį tinklą užsimesti, išsitraukti greitai“, – pasakojo Vitalis.
Pasak aplinkosaugininkų, nors panašaus grobio jų sandėliuose kasmet prisikaupia panašiai, šie metai yra išimtis. Vien pajūryje aplinkosaugininkai nustatė beveik tūkstantį pažeidimų, kai ankstesniais metais jų būdavo kone perpus mažiau.
„Kažkam karantinas, o kažkam darbymetis. Per tą karantiną, tiek pirmąjį, tiek antrąjį tikrai turime nemažai darbo. Visi karantinuojasi gamtoje, prie vandens telkinių. Automatiškai padidėja noras padaryti kažką neteisėto“, – sako gyvosios gamtos inspektorius Vitalis Marozas.
Daugiausia aplinkosaugininkai sugavo brakonierių lašišų mėgėjų. Vien jų padaryta žala gamtai pajūryje šiemet siekia 41 000 eurų.
Brakonierius užfiksavę visuomenininkai sako, kad brakonierių nesumažės, kol už brakonieriavimą nebus padidintos baudos.
„Baudos yra minimalios, iki 300 eurų, didelės tik žalos gamtai. Tame ir yra bėda. Turėtų būti taip – didelė bauda, o žala – tokia, kokia ji yra iš tikrųjų. Adekvati, nes šiai dienai baudos turi būti mažiausiai dešimt kartų didesnės“, – pasakoja asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Maža to, visuomenininkai siūlo ir sučiuptiems brakonieriams taikyti judėjimo apribojimus.
„Reikia teisminės praktikos, kad būtų apribotos laisvės. Jei jis brakonieriauju lašišų neršto metu, kad kitais metais spalio-lapkričio mėnesiais tas žmogus neprisiartintų prie vandens telkinių. Uždeda apyrankė ir pasibaigia visos problemos“, – teigia K. Klimavičius.
Tačiau brakonieriai mėgsta ne tik lašišas. Antroje populiariausiu nelegaliai sugaunamų žuvų vietoje rikiuosi unguriai, po jų nėgės bei šlakiai. Prie Šilutės aplinkosaugininkai sučiupo 9 šlakius subrakonieriavusius asmenis. Vien už gamtai padarytą žalą niekdariai turės sumokėti 26 000 eurų. Tiesa, brakonieriai dar bando neigti savo kaltę ir prigalvoja įvairiausių pasiteisinimų.
„Dažniausiai kiekvienas nori paneigti savo pažeidimą. Įvairiai būna, kiekvienas savo versiją turi“, – kalbėjo Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis.
„Tiesinasi. Ar tai dėl maisto, ar tai čia netyčia. Norėjom pabandyti. Įvairių tų pasiteisinimų iš tikrųjų yra“, – sako V. Marozas.
Tačiau kai brakonierius aplinkosaugininkai ar visuomenininkai sučiumpa su laimikiu ar juodojo darbo įrankiais, dauguma tik nuleidžia galvas ir tyli. O konfiskuota jų įranga keliauja į pavojingų atliekų naikinimo gamyklas.
