Renovacija turi būti pastovus procesas – skelbia Aplinkos ministerija. Dar kaip reikiant neįsibėgėjus naujojo modelio daugiabučių renovacijai, pagal kurį ketinama renovuoti 830 namų, ministerija pradeda rengtis kitam etapui, kurio darbai prasidės 2015 metais. Jo metu ketinama renovuoti antra tiek daug šilumos suvartojančių energetiškai neefektyvių namų.
Po Aplinkos ministerijoje vykusio susitikimo su šalies savivaldybių merais, kuriame buvo aptarta, kaip vyksta pirmasis renovacijos etapas ir kaip rengiamasi antrajam etapui, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sakė, kad dabar parengiamiesiems darbams buvo sugaištas kone pusmetis, o renovacija neturėtų vykti su pertrūkiais. Todėl dabar, kai jau prasideda darbų pirkimas pirmiesiems renovuojamiems namams, pats laikas ruoštis antrajam.
,,Renovacija negali būti vajus, tai nenutrūkstamas procesas. Mes esame ant slenksčio paties sudėtingiausio periodo- tikimės, kad rugsėjį spalį visiems pirmojo etapo namams bus sudaromos sutartys darbams atlikti. Todėl reikia pradėti ruoštis kitam etapui, kad statybininkai, baigę darbą pirmuosiuose namuose, iš karto galėtų persikelti į kitus. Tai turi būti pastovus procesas, kad kai tik atsiras pinigai iš 2014-2020 metų ES paramos programos, galėtume toliau dirbti“, - sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Ministras pabrėžė, kad ir toliau pirmiausia bus renovuojami tie namai, kurie sunaudoja daugiausia energijos ir kuriuose gyvena palyginti daug socialiai remiamų gyventojų. ,,Procesas vyksta greitai – riedėdamas, o ne dardėdamas‘, - teigė jis.
Pasak aplinkos viceministės Daivos Matonienės, poslinkiai jau dabar akivaizdūs. Pasak jos, per 4 metus pagal senąjį modelį buvo renovuoti 8 namai, o šiandien renovacijai jau yra parengta kelios dešimtys namų, o Būsto energijos taupymo agentūrai jau pateikta nemažai projektų.
V. Mazuronis taip pat pabrėžė, kad siekiama supaprastinti derinimus, kuriems anksčiau buvo sugaištama labai daug laiko. ,,Parama numatyta tiems, kurie sudarys sutartis iki 2014 metų pabaigos. Vėliau viskas priklausys nuo valstybės finansinių galimybių, nuo to, kiek pinigų renovacijai mes galėsime skirti iš Klimato kaitos programos“, - aiškino V. Mazuronis ir čia pat priduria, kad jis asmeniškai norėtų, jog programa tęstųsi. Ministras taip pat teigė, kad nemaža dalis ankstesnėje tvarkoje egzistavusių trukdžių, dėl kurių renovacija gyventojams neatrodė patraukli, taip pat panaikinta.
Būsto energijos taupymo agentūros pateiktais duomenimis iš viso renovacijoje pagal naująjį modelį dalyvauja 56 savivaldybės. Rangos darbai jau vykdomi trijose savivaldybėse – Ignalinoje renovuojami 33 namai, Zarasuose 9, Druskininkuose – 10 namų. Dar 14 savivaldybių jau parengti investicijų planai ir netrukus bus perkami rangos darbai. Tokių namų iš viso yra 184. Tačiau iš didžiųjų miestų tarp jų yra tik Kaunas.
Griauti ar renovuoti?
Kauno mero Andriaus Kupčinsko teigimu, kol kas kelios dešimtys projektų – lašas mariose, todėl didiesiems niestams turi būti skiriamas didesnis dėmesys. ,,Manome, kad geriau renovuoti namus kvartalais, ir savivaldybė galėtų prisidėti prie aplinkos gerinimo bei būtų sutaupyta pinigų. Tam pritaria ir statybinės organizacijos“, - sakė jis. Kauno meras taip pat pabrėžė, kad kai kurių daugiabučių neapsimoka renovuoti – juos reikia griauti ir statyti naujus, pavyzdžiui, vietoj penkiaaukščio devynaukštį.
Tačiau ministras teigia, kad didiesiems miestams buvo skirta daugiau lėšų, ,,bet Vilnius prašė 26, o Kaunas 106”, - sakė V. Mazuronis. Jis pridūrė, kad Kauno mero idėja dalį namų griauti – įdomi, tačiau tam gali tekti keisti įstatymus ir atrasti pinigų, nes pinigai ,,šioje programoje skirti renovacijai“.
Nepasiturintiems renovuoti apsimoka
Prieš kurį laiką pakeistas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymas, kuriame numatyta, kad gyventojai, pageidaujantys gauti kompensaciją už būsto šildymą, privalo pritarti daugiabučio renovacijai, padės išspręsti problemą, kai renovaciją stabdė pastarųjų asmenų nesuinteresuotumas. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Druskininkų meras Rčardas Malinauskas aiškino, kad tie, kurie gauna socialines išmokas ir kompensacijas anksčiau buvo nesuinteresuoti renovacija, kadangi jiems šildymo išlaidos padengiamos.
,,Renovuojami namai artėja prie tos ribos, kai kompensacija jiems jau gali nepriklausyti, todėl pakeitus įstatymą šie žmonės taip pat suinteresuoti renovacija ir netampa stabdžiu“, - sakė jis.
Ministerija skaičiuoja, kad šalyje yra apie 2-3 tūkst. namų, kuriuos būtina renovuoti dėl itin blogos energetinės būklės, todėl siekiant įtraukti gyventojus į renovaciją, nutarta padidinti paramą daugiabučių renovacijai. Valstybė kompensuos 40 proc. paskolos, imamos būsto renovavimui, išlaidų, bendra parama renovavimo projektams, V. Mazuronio teigimu, dabar viršys 45 proc.
