Dauguma Lietuvos gyventojų mano, jog svarbiausia skurdo priežastis yra teisingumo stoka, ir pasisako už socialinio teisingumo didinimą ir darbo vietų kūrimą, rodo Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliktas tyrimas.
Net 38 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad svarbiausia skurdo priežastis - socialinio teisingumo stygius visuomenėje, 24 proc. lietuvių skurdą supranta kaip neišvengiamą visuomenės raidos pasekmę. Tiek pat žmonių yra įsitikinę, kad skurdo priežastis - tinginystė ir silpna valia, o 1 iš 10 gyventojų sieja skurdą su sėkmės trūkumu.
Tai parodė Pilietinės visuomenės instituto užsakymu šių metų spalį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kuria siekta sužinoti, kaip lietuviai supranta skurdo priežastis, ir ką, jų nuomone, reikėtų pirmiausia daryti sprendžiant skurdo problemas šalyje. Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir tyrimo centras „Vilmorus“.
Skurdo priežasčių supratimo analizė rodo, kad tinginystę ir silpną valią kaip pagrindinę nepritekliaus priežastį dažniau nurodo kaimo (26 proc.) nei miesto ar didmiesčio (20 proc.) gyventojai. Taip pat pastebėta, kad dažniausiai tokią priežastį akcentuoja studentai (26 proc.), rečiausiai - bedarbiai (16 proc.). Ją dažniausiai nurodo žmonės, turintys nebaigtą vidurinį ir menkesnį išsimokslinimą, rečiau - geriau išsimokslinę gyventojai. Nepriteklių su socialinio teisingumo stygiumi visuomenėje dažniau sieja vyresni nei 50 metų gyventojai (36 proc.), rečiau - jaunesni (28 proc.).
Su nepritekliaus priežasčių samprata yra susijęs Lietuvos gyventojų požiūris į tai, ar skurdo mažinimu šalyje turėtų rūpintis visa visuomenė, ar tik patys skurstantieji. Apskirtai, dauguma lietuvių (82 proc.) mano, kad skurdo mažinimu turėtų rūpintis visa visuomenė. Tik 7 proc. Lietuvos žmonių greičiau pritartų teiginiui, kad skurdo mažinimas yra pačių skurstančiųjų reikalas. Gyventojai, kurie atsakomybę už skurdo mažinimą deleguoja visai visuomenei, dažniau nepriteklių sieja su socialinio teisingumo trūkumu visuomenėje ar vertina jį kaip neišvengiamą visuomenės raidos padarinį nei tie, kurių nuomone, skurdo mažinimu turėtų rūpintis tik patys skurstantieji.
Ką, piliečių nuomone, pirmiausia turėtume daryti mažindami skurdą Lietuvoje? Vertindami galimus skurdo mažinimo būdus net pusė lietuvių (48 proc.) teikia pirmenybę gyventojų užimtumo didinimui kuriant daugiau darbo vietų, trečdalis (30 proc.) pritaria socialinio teisingumo stiprinimui gerinant socialinę paramą skurstantiesiems, likęs penktadalis teikia pirmenybę piliečių dorovės stiprinimui ugdant darbštumą ir atsakingumą.
Gyventojų požiūris į tai, ko pirmiausia reikėtų imtis mažinant skurdą Lietuvoje, priklauso nuo jų socialinės padėties. Bedarbiai ir pensininkai dažniau teikia pirmenybę socialinio teisingumo stiprinimui didinant paramą skurstantiems žmonėms. Piliečiai, turintys didesnes vidutines mėnesio pajamas (1000 Lt. ir daugiau), rečiau remia šį prioritetą. Kaimo gyventojai, savo ruožtu, dažniau teikia pirmenybę užimtumo didinimui kuriant daugiau darbo vietų nei žmonės, gyvenantys didmiesčiuose.
Kaip ir būtų galima tikėtis, esama ryšio tarp gyventojų turimos skurdo priežasčių sampratos ir jų palaikomų skurdo mažinimo priemonių. Tie, kurie pirmenybę teikia piliečių dorovės stiprinimui, o ne užimtumo ar socialinio teisingumo didinimui, dažniau nepriteklių sieja su tinginyste ir silpna valia. Pasisakantys už socialinio teisingumo didinimą dažniau teigia, kad pagrindinė nepritekliaus priežastis - teisybės stygius visuomenėje. Apskritai, didelė lietuvių dalis savo šalyje pasigenda socialinio teisingumo. Net 78 proc. gyventojų skurdą laiko svarbia visuomenės problema, 66 proc. esamas valdžios pastangas mažinti skurdą vertina neigiamai, tik vienas iš dešimties jas vertina palankiai.
Visuomenės apklausą Pilietinės visuomenės institutas užsakė įgyvendindamas Europos Komisijos remiamą projektą „Lietuva be atskirties ir skurdo“.
