Labiausiai korumpuota institucija Seimą įvardina bene dvigubai daugiau respondentų (šiemet 42 proc., 2014 m. – 26 proc.), partijas - trigubai (šiemet 22 proc., 2014 m. – 8 proc.), Vyriausybė - trigubai (šiemet 15 proc., 2014 m. buvo 6 proc.), o ministerijos taip pat dvigubai ( šiemet 11 proc., pernai 6 proc.).
Labiausiai korumpuota insititucija, gyventojų nuomone, išlieka sveikatos apsaugos institucijos ir ligoninės (šiemet 51 proc., 2014 m. – 55 proc.). Ypatingo dėmesio sulaukė ir Krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų departamentas, kuris per 2 metus, savo skaidrumo įvaizdį pablogino bene trigubai – nuo 11 proc. 2014 metų tyrimo duomenimis, iki 28 proc.
Jei nieko negaudytų, būtų ramu
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro direktorius Vladas Gaidys sako, kad esminis šių nuomonės pokyčių priežastis – rezonansinės bylos. „Gegužės 13 dienos liberalo Eligijaus Masiulio istorija su Seimu ir partijomis reikšmingai suveikė. Paskui visi politikų pagavimai, auksinės šakutės. Tai tie visi rodikliai, kurie susieti su vertinimu, tai tie rodikliai padidėjo. Aš neabejoju, kad labiausiai čia suveikė rezonansinės bylos. Yra daug rodiklių, kai yra vertinama įvairios korupcijos situacijos, ar tai davė pasinaudoti tarnybiniu automobiliu. Dar stiprus padidėjimas yra kai verslininkas duoda partijai pinigus, kad priimtų reikalingus sprendimus. “, - sako ekspertas.
Kaip dar viena tokį esminį nusivylimą valdžia, Vladas Gaidys įvardina ir visuomenės nepakantumo korupcijai padidėjimą. „Ar kyšiai padeda, ar davėt, ar duotumėt kyšį? Tokie klausimai ir kyšio davimo indeksai, tai čia pastebimas ženklus sumažėjimas. Yra nepakantumas korupcijai, žinojimas, ką daryti, jei prašo ar siūlo kyšį, kur kreiptis, čia pastebimas pagerėjimas. Tai jei nieko negaudys, tai būtų ir ramu“, - sako V. Gaidys.
Vadovaujant socialdemokratams, darbo gavimas per pažintis tiesiog išbujojo
Vilniaus univeristeto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis tikina, kad korupcijos Lietuvoja mažėja. „Prieš 10 metų daugiau kaip 60 procentų visuomenės manė, kad korupcija yra labai svarbi Lietuvos blogybė, dabar jau jų sumažėjo iki 48 procentų. Iš tiesų, korupcijos mažėja Lietuvoje. Kita vertus, žmonės galbūt nelinkę vertinti kaip korupcijos naudojimosi tarnybine patirtimi. Ir tas tyrimas parodė, kad žmonės nelabai įtariai vertina, kai yra naudojamasi pažintimis, norint gauti postą, darbą ar kokį nors valstybės užsakymą", - tikina pašnekovas.
Tačiau anot pašnekovo Kęstučio Petrauskio, nors dešimtmečio perspektyvoje duomenis geresni, tokiam skaidrumo kritimui per apstaruosiu emtus, daugiausiai padėjo socialdemorkatai. „Lyginant su artimiausiais metais, manyčiau, kad čia įdirbis buvusios socialdemokratų valdžios. Galiu pasakyti, kad socialdemokratai sugebėdavo visuomet laimėti rinkimus tik panaudodami taip vadinamą administracinį resursą. Jie sugebėjo visose įstaigose, visur statyti savo žmones ir paskui tokiu būdu pritraukti tų balsų. Paskutiniais metais, buvo ypatingai akivaizdu, kad bet kokioje įstaigoje buvo stengiamasi įkišti savo žmogų, kad tiktai būtų galima valdyti situaciją", - sako K. Petrauskis.
Pavyzdžiu jis laikos ir nesėkmingą socialdemokrato ir kelias dienas Teisingumo ministro postą užėmusio Juliaus Pagojaus istoriją. "Sakykim, kad ir Teisingumo ministro Juliaus Pagojaus paskyrimas. Neva buvo paskirtas Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovu, laimėjus konkursą, o paskui jau tos kitos istorijos, kurios išaiškėjo. Tai yra akivaizdi socialdemokratų veikla. Jų valdymo metais tos pažintys, partiškumas, tiesiog išbujojo. Tai žmonės turbūt tai ir matė, kad jei neturi pažinčių, nesi socialdemokratas, nesi kaip nors susijęs su partija, tai niekur toli nepajudėsi", - tikina politinės komunikacijos ekspertas.
