„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, vienas iš šešių tokių susidūrimų baigiasi finansiniais apgautų žmonių nuostoliais.
Anot tyrimo, ketvirtadalio tokių gyventojų patirta žala siekė nuo 51 iki 100 eurų, o tokių nukentėjusiųjų šiemet – 12 punktų daugiau nei 2019 metais.
101–500 eurų nuostolių patyrė 23 proc. žmonių, arba 5 punktais daugiau nei prieš dvejus metus, daugiau nei 3 tūkst. eurų – 11 proc., arba 7 punktais daugiau.
Telefoniniai skambučiai išlieka pagrindiniu sukčiavimo metodu, su kuriuo sako susidūrę 80 proc. respondentų, bet toliau daugėja ir sukčiavimo virtualioje erdvėje.
Anot tyrimo, beveik kas antras šiemet su sukčiais susidūręs gyventojas yra gavęs apgaulingų e. laiškų – 7 punktais daugiau nei 2019 metais ir 22 punktais daugiau nei prieš penkerius metus.
Daugiau nei 60 proc. žmonių atkreipia dėmesį į žiniasklaidos informaciją apie sukčiavimo atvejus bei prevenciją, apie 50 proc. – stengiasi neviešinti asmeninės informacijos socialiniuose tinkluose – atitinkamai 15 ir 17 punktų daugiau nei 2019-aisiais.
