Anot apklausos, tokios nuostatos laikosi 91 proc. joje dalyvavusių respondentų.
Pasak tarnybos, panašios tendencijos vyrauja ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
2021 metais vykdytoje „Eurobarometro“ apklausoje respondentų visoje ES buvo prašoma įvertinti, kiek gebėjimas kalbėtis oficialia šalies kalba yra svarbus sėkmingai imigrantų integracijai. Gebėjimą kalbėtis lietuviškai kaip svarbų tuomet nurodė 86 proc. apklaustųjų Lietuvoje.
ES vidurkis šiuo klausimu labai panašus ir siekia 85 proc. Daugiausia matančių valstybinės kalbos mokėjimo svarbą buvo Graikijoje, Nyderlanduose ir Portugalijoje, mažiausia – Lenkijoje, Latvijoje ir Rumunijoje.
„Akivaizdu, kad valstybinės kalbos mokėjimas visuomenei atrodo itin reikšmingas, to tikimasi iš atvykusių čia gyventi žmonių. Ir ne be reikalo – šalies, kurioje pasirenkama apsistoti, kalba iš tiesų yra viena iš sėkmingos socialinės ir ekonominės užsieniečių integracijos prielaidų. Visgi svarbu, kad kalbos nemokėjimas netaptų pagrindu diskriminuoti – tai draudžia Lygių galimybių įstatymas“, – pranešime teigė lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje dirba apie 142 tūkst. užsienio šalių piliečių.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atlikta šių metų liepos 19–29 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Joje apklausti 1 007 vyresni nei 18 metų amžiaus asmenys.
