Viena 68-erių metų pajūrio gyventoja trumpą laiką manė, kad jai labai pasisekė. Nuo birželio pabaigos iki liepos vidurio jai ne kartą skambino įvairūs vyrai, siūlė moteriai į skirtingas sąskaitas pervesti nemažas pinigų sumas, esą taip ji praturtės.
„Pirminiais duomenimis, kol kas turim duomenis, jog moteriai buvo žadėta, jog ji dvigubai praturtės. Tai yra, sugrįš dviguba grąža“, – pasakojo Klaipėdos policijos atstovė Andromeda Grauslienė.
Patikėjusi sukčių siūloma investavimo sėkme, moteris į nurodytas sąskaitas pervedė kone 50 000 eurų. Tačiau sumos ne tik nepadvigubino, tačiau ir neatgavo savų, neva investuotų pinigų. Dingo ir skambinę vyrai.
Finansinių technologijų ekspertai teigia, jog čia pasidarbavo profesionalai. Eilinis sukčius nesugebėtų nuslėpti tokios sumos pinigų. , :
„Dažniausiai jie yra paslepiami įvairiais būdais. Daromos pakartotinos transakcijos į įvairias banko sąskaitas, į įvairias jurisdikcijas. Tačiau, vėlgi, tai yra žinių reikalaujantis dalykas tai padaryti“, – sako finansinių technologijų įmonės „Bankera“ vadovas Tadas Dapšys.
Anot specialisto, nukenčia ne tik žmonės, o ir finansinės įstaigos, kurių reputacijai tokie sukčių veiksmai padaro žalą, mat tautiečiai pradeda bijoti ir patikimų finansinių bendrovių. Be to, finansinių technologijų ekspertai negaili ir patarimų, kaip ant sukčių kabliuko neužkibti.
Anot jų, nė viena rimta kriptovaliutų bendrovė nesiūlys investuoti, nes kriptovaliutos yra mokėjimo priemonė.
„Geležinė taisyklė būtų neinvestuoti ten, kur neišmanai. Ypač jei skambina ir siūlo greitą praturtėjimą telefonu ar el. paštu. Jei skambina asmuo iš žinomos bendrovės, tai rekomenduotina nutraukti pokalbį ir pasitikslinti tos bendrovės oficialiais kontaktais, ar yra siūloma tokia investavimo priemonė“, – kalbėjo „Bankera“ vadovas.
Pajūrio gyventojai sužinoję, jog moteris sukčiams atidavė kone 50 000, tik kraipo galvas. Žmonės negali patikėti, kad atsiranda vis dar užkimbančių ant sukčių kabliuko:
„Turbūt reikia vaikams bendrauti su mama, su teta. Anūkams su močiute, kad labiau kalbėtis ir padėti vienas kitam. Kitaip niekaip.“
„Gal žmonės per daug pinigų turi, kad dalina lengva ranka. Kažkaip tiek metų aplink skalambija, kad nu…“
„Aš tai nesuprantu. Aš irgi paprastas žmogus, man 75 metai. Na gal mano charakteris. Čia nuo charakterio.“
Vis dėlto, psichologai aiškina, kad profesionalūs sukčiai yra gerai įvaldę psichologiją. Taip palaužia ir tvirtą charakterį turinčius žmones. Dažniausiai sukčiai – tvarkingai apsirengę, maloniai bei užtikrintai bendraujantys asmenys. Net ramus ir patikimai telefonu skambantis balsas auką užliūliuoja, tad ši pasitikėdama ir įsipainioja į pinkles.
„Kritinio mąstymo stoka, nerimastingi, labiau baimingi žmonės yra linkę labiau pasitikėti svetimais žmonėmis. Na, ir, žinoma, tie žmonės, kurie labai siekia ir nori praturtėti, išgarsėti, padvigubinti savo finansus“, – komentuoja Klaipėdos respublikinės ligoninės psichologė Inesa Golubovskaja.
Ekspertai aiškina, kad elektroniniai sukčiai dažnai naudoja ir psichologinės manipuliacijas. Pavyzdžiui, aiškina, jog nuostabus pasiūlymas praturtėti galioja tik 5–10 minučių, tad reikia suskubti investuoti.
Be to, anot ekspertų, greitų praturtėjimo būdų nebūna – jei tokie ir egzistuotų, jais pirmiausia pasinaudotų tai sužinoję asmenys, o ne patys siūlytų praturtėti kitiems.
