Uostamiestyje veikiančio autoserviso direktorius 2007 metų pradžioje, sužinojęs, kad jo sesuo laukiasi kūdikio, tačiau Lietuvos Respublikoje nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturės teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, nutarė „padėti“ tuo metu Italijoje gyvenančiai seseriai. Ją formaliai autoservise vadybininke įdarbinęs brolis, žinodamas, kad sesuo realiai jo vadovaujamoje įmonėje nedirbs, nurodė bendrovės buhalterei užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui informaciją apie neva sesers priėmimą į darbą ir jai tariamai mokamą darbo užmokestį. Išaiškinta, kad vyriškis pasirašydavo žiniaraščiuose už seserį kaip už asmenį, neva gavusį darbo užmokestį. Pagal šiuos suklastotus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius skyrė fiktyviai įdarbintai moteriai motinystės (tėvystės) pašalpą. Per beveik 1,5 metų Lietuvoje nedirbusiai moteriai buvo išmokėta daugiau nei 13 tūkst. eurų (47 940 Lt) motinystės pašalpa.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad ir po dvejų metų, 2009 metais, seseriai jau Naujojoje Zelandijoje susilaukus antrojo kūdikio, autoserviso vadovu dirbęs brolis toliau teikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui suklastotus duomenis apie fiktyviai įdarbintą savo seserį. Moteriai neteisėtai per 1,5 metus išmokėta antroji motinystės pašalpa, viršijusi 13 tūkst. eurų (46 543 Lt).
Paskaičiuota, kad per ketverius metus buvęs Klaipėdos autoserviso vadovas ir jo sesuo apgaule įgijo daugiau nei 34 tūkst. eurų (118 380 Lt) motinystės pašalpos, kurios didžioji dalis – daugiau nei 27 tūkst. eurų buvo išmokėta nesumokant pajamų mokesčio.
Baigtą ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Sukčiavimu įtariamų brolio ir sesers baudžiamoji byla perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
