„Po renginio atnaujinsiu, kol kas sustabdyta saugumo sumetimais“, – rašė ministras ketvirtadienį, paklaustas, kodėl socialiniame tinkle dingo ankstesnės nuotraukos, kuriose matyti apsikabinę G. Nausėda ir V. Zelenskis.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo prezidento patarėjas Tomas Beržinskas, dėl saugumo reikalavimų iš svečių buvo prašoma bet kokias nuotraukas, vaizdo įrašus ar kitą informaciją publikuoti praėjus ne mažiau nei valandai po įvykio. Anot patarėjo, Prezidentūra šių reikalavimų laikėsi labai kruopščiai.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą V. Zelenskis tapo vienu labiausiai medžiojamų Rusijos taikinių.
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas birželio mėnesio pabaigoje interviu „The Globe and Mail“ sakė, kad rusai V. Zelenskį bandė nužudyti mažiausiai penkis kartus – pasikėsinimai įvyko vasario pabaigoje ir kovo pradžioje.
Nors viešai nėra žinoma apie pastarojo meto pasikėsinimus nužudyti V. Zelenskį, bet Ukrainos lyderio buvimo vietos atskleidimas kelia grėsmę jo saugumui.
Vadovybės apsaugos departamento, kuris šiuo metu vadinasi Vadovybės apsaugos tarnyba, kūrėjas ir pirmasis direktorius Andrius Pečkys sako, kad rusams nėra sudėtinga iš nuotraukos nustatyti V. Zelenskio buvimo vietą, todėl jeigu būtų įsakymas jį nužudyti bet kokia kaina, įmanoma, jog į Aukščiausiąją Radą atskrietų raketa.
„Ukrainos prezidentas dabar gyvena ir dirba ypatingomis sąlygomis. Žinant, kad pirmomis dienomis buvo užduotis jį pagrobti ar nužudyti, tai, matyt, jo buvimo vieta visada yra svarbi“, – sako A. Pečkys.
„Šiaip jeigu to būtų tikslingai siekiama ir organizuota, tą galima padaryti labai greitai. Turiu omenyje, paleisti tikslią raketą į tą vietą. Bet tam reikalinga pasiruošimas ir aiškus tikslingumas. Taigi tai galima pavadinti teorine galimybe, bet ji taip pat gali būti ir praktinė“, – sako pašnekovas.
Pasiteiravus, ar rusai galėtų ryžtis tokiam brutaliam veiksmui, kai Ukrainoje vieši Lietuvos valstybės vadovas, A. Pečkys svarstė, kad Rusija jau mažai dar kuo gali nustebinti. Kitaip tariant, iš jos galima tikėtis visko.
„Yra daugybė pasiaiškinimų: taikėmės ten, bet nepataikėme“, – teigia pašnekovas.
Anot A. Pečkio, paprastai svečiai instruktuojami, kaip elgtis šalies, į kurią atvykstama, apsaugos atstovų. „Visa Ukrainos teritorija yra karo padėtyje – ir teisiškai, ir visapusiškai“, – pabrėžia Vadovybės apsaugos departamento kūrėjas.
Jo teigimu, kadangi veiksmas vyko Aukščiausioje Radoje, tai dar galbūt fotografavimas parlamento rūmuose nėra pats pavojingiausias dalykas, bet jeigu V. Zelenskis lankytų karius fronto linijoje ir nuotraukas realiu metu kas nors publikuotų iš ten, neabejotina, jog pasekmės galėtų būti liūdnos.
A. Pečkys pasakoja, kad pomėgis fotografuoti ir fotografuotis Ukrainos ginkluotame konflikte jau pakenkė tiek rusų, tiek ukrainiečių pusėms, todėl pastaruoju metu socialinėje ir internetinėje erdvėje galima matyti kur kas mažiau nuotraukų ar vaizdo įrašų iš fronto linijos.
„Pasekmės buvo liūdnos tiek rusams, tiek ukrainiečiams. Rusai netgi savo desantinį laivą prarado darydami panegirišką savo reportažą propagandiniame kanale „Zvezda“, kur buvo nustatyta buvimo vieta ir Mariupolio gynėjai tiesiog jį subombardavo. Bet buvo liūdnų pasekmių ir ukrainiečiams, kurie ar su kovos draugais fotografavosi, ar kažkaip panašiai“, – pasakoja saugos ekspertas.
Primenama, kad minint Ukrainos valstybingumo dieną Lietuvos prezidentas G. Nausėda ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas apsilankė Kyjive. Aukščiausioje Radoje G. Nausėda sakė kalbą, kur pažadėjo tolesnę visapusę Lietuvos paramą Ukrainai ir apdovanojo V. Zelenskį Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine už nuopelnus kartu su ukrainiečių tauta ginant laisvę ir demokratines vertybes Europoje. Kiek vėliau G. Nausėda susitiko su V. Zelenskiu tête-à-tête, dalyvavo bendroje spaudos konferencijoje.
A. Anušauskas ne tik dalyvavo renginyje Aukščiausioje Radoje, bet ir susitiko su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu bei aptarė paramos Ukrainai klausimus. Lietuva, be jau buvusios paramos, dar ketina perduoti Ukrainai dešimt šarvuočių, taip pat imitacinių šovinių, sprogstamųjų paketų, dūminių granatų, diskutuojama apie galimybes apmokyti Ukrainos karius Lietuvoje.
Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apima ir oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 mm minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, M113 šarvuotus transporterius, sunkvežimius, visureigius. Taip pat – bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2“ su amunicija, kuri buvo nupirkta už piliečių surinktus pinigus.
Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 123 mln. eurų.
VISISKAS DUGNAS PRAMUSTAS !!!!
