Seimo opozicinė Lietuvos regionų frakcija su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku antradienį aptarė kariuomenės plėtros klausimus.
Pristatė, kad skirstomi pinigai
Ministro teigimu, kadangi Seimas yra priėmęs sprendimus dėl krašto apsaugos sistemos darbuotojų didinimo, tiek profesinės karo tarnybos, tiek šauktinių, bendras kariuomenės skaičius augs.
„Nuosekliai, kiekvienais metais. Šiuo metu mes turime kariuomenėje 3,8 tūkst. šauktinių, beje, kas ketvirtas, kas penktas šauktinis po savo devynių mėnesių tarnybos pereina į profesinę karo tarnybą. Šauktinių buvimas leidžia mums užpildyti karinius dalinius profesinės karo tarnybos kariais“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Kalbėdamas, ką pavyko nuveikti per šiuos metus, ministras akcentavo, kad kadangi šiemet padidintas finansavimas krašto apsaugai, buvo sudarytos ginklų ir karinės įrangos įsigijimo sutartys.
„Šiuo metu iš šių metų karinio biudžeto, krašto apsaugos asignavimų, ginklams, kariniai įrangai, karinėms atsargoms tenka 30 proc. visų pinigų. Kitais žodžiais trečdalis, link pusės milijardo.
Personalo išlaikymui – 37 proc. Tiesą sakant, tai mažesnis skaičius, nes savo laiku būdavo ir 50 proc., ir daugiau, bet pagal NATO reikalavimus, negali viršyti pusės [biudžeto].
Kadangi buvo sudaryti sandoriai pagal papildomus krašto apsaugos poreikius, žinoma, karas Ukrainoje uždeda savo antspaudą. Turiu pasakyti, kad Vakarų Europos šalyse, kurios buvo mūsų karinės įrangos ir atsargų tiekėjai visą laiką, tuos ankstesnius dešimtmečius, gamybiniai pajėgumai nėra tokie, kokie turėtų būti šiuo metu“, – dėstė A. Anušauskas.
Boxeriai veikia, bet netobulai
Pristatydamas paskutinius krašto apsaugos modernizacijos projektus, A. Anušauskas paminėjo savaeigės artilerijos sistemas haubicas, kurių įsigijimas šiemet baigtas.
„Kitas projektas įgyvendinimas, tai yra pėstininkų kovos mašinos. Aš apie tai, su kokiais sunkumais yra susidūręs šis projektas, esu komunikavęs. Šiuo metu turime pusę sutarto kiekio. Kadangi dėl įvairių kliūčių, trukdžių, tuo metu ir pandeminės situacijos, specialistai tiek iš gamintojų, tiek iš įrangos tiekėjų negalėjo atlikti savo pareigų“, – pasakojo A. Anušauskas.
Pasak jo, kadangi gamintojas neatliko užsakymų laiku, buvo pasirašyti susitarimai, kuriuose gamintojas kovos mašinoms „Boxer“ atliks Lietuvai reikalingus patobulinimus, tačiau Lietuva už tai neturės mokėti jokių papildomų mokėjimų.
„Jie mums skolingi“, – teigė A. Anušauskas.
Ministras teigė, kad dėl atviro susitikimo negali atskleisti visų detalių, tačiau, anot A. Anušausko, šiemet ties „Booxer“ klausimu padaryta didelė pažanga.
„Boxer“ Lietuvos kariuomenės pajėgume yra priimti, jie ir važiuoja, ir šaudo, ir daro viską, bet mes norime, kad visa įranga, kuri yra instaliuota, tai vis dėlto XXI a. gaminys, veiktų tobulai. Kol to nepasiekėme, tai nereiškia, kad įranga nėra pajėgume, kad ji nėra naudojama.
Po pratybas važinėja ir Vokietijoje, ir Lietuvoje. Tam softui viduje tobulinti yra reikalų, bet aš tikiuosi, kad specialistai tai išspręs“, – pasakojo A. Anušauskas ir pridūrė, kad Lietuva yra nustačiusi kraštutinius terminus, iki kurių „Boxer“ mašinos turi būti patobulintos.
Pasak A. Anušausko, iki kitų metų vidurio Lietuva turės jau pilnai veikiančias „Boxer“ kovos mašinas su naujausia ir moderniausia įranga.
„Visą pajėgumą, tai dvigubai daugiau, nei dabar turime. Jei dabar yra 43, tai bus 88 plius 3 mašinos“, – sakė ministras.
Karas Ukrainoje paspartino „HIMARS“ įsigijimą
Kaip teigė A. Anušauskas, karas Ukrainoje ir Ukrainos pajėgų patirtis pakoregavo ir Lietuvos ginkluotės įsigijimus.
„Korekcijos buvo padarytos pirmiausia planuojant įsigyti tokias efektyvias sistemas, kurios tikrai pademonstravo efektyvumą – „HIMARS“. Tai raketinė salvinė sistema. Mūsų senuose planuose buvo numatyta, kad įsigijimą pradėsime vystyti 2028–2029 metais“, – pasakojo A. Anuašauskas.
Jo tvirtinimu, dabar planuojama, kad „HIMARS“ į Lietuvą atvyks 2025 metais. Šiuo metu laukiamas leidimas iš Jungtinių Valstijų.
„Įsigijimas nėra pigus, bet mes lėšas išdėliojame per keliolika metų“, – teigė A. Anušauskas.
Lietuva taip pat ketina pirkti prancūziškų „Caesar“ savaeigių ratinių haubicų, jos šalį galėtų pasiekti 2027 metais.
Seimas šį pavasarį reaguodamas į Rusijos karą prieš Ukrainą padidino lėšas gynybai iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto, prie pradiniame biudžeto variante numatytų daugiau nei 1,2 mlrd. eurų pridėdamas papildomus beveik 300 mln. eurų.
Lietuva plečia karinę infrastruktūrą, kad galėtų priimti brigados dydžio vienetą. Lietuvoje nuo 2017 metų yra dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas, bet birželį šalys sutarė jį vystyti iki brigados lygio. Taip sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje padidėtų kelis kartus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas yra sakęs, kad infrastruktūrą Vokietijos brigados dislokavimui planuojama paruošti 2025 metų viduryje.
Lietuva tam šiemet ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną ir paskelbė apie planus vystyti stovyklavietes kitur šalyje. Jos galėtų priimti po maždaug 800 karių.
Kaltų nėra, visi patenkinti, ir toliau taškys mūsų pinigus.
