Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kad nušalinto prezidento Rolando Pakso negalima eliminuoti iš politikos iki gyvos galvos, sukėlė erzelį.
R. Paksas toliau kaltina politinį elitą, kuriam savęs nepriskiria, sąmokslu. Dalis jo oponentų atvirai deklaruoja sieksią padaryti viską, kad vilkintų EŽTT sprendimo įgyvendinimą ir statytų naujas barikadas R. Pakso kelyje atgal į Lietuvos politiką.
Lietuva keičiasi?
Per apkaltą nušalintas prezidentas, Europos parlamentaras Rolandas Paksas
Eltos nuotr.
Žmonių, įvardijančių save politiniu elitu, diskusijos nerodo jokios pažangos. Kokios diskusijos prasidėjo? Įsijungia „artilerija“, aiškinanti, kad visai nieko neįvyko ar kad kas nors turi ko nors atsiprašyti. Konstitucinis Teismas (KT), kurio sprendimų paprastai laukiama metų metais, per kelias dienas nutarė, kad reikia keisti Konstituciją, bet jo paties sprendimai negali būti keičiami. Paprastai sprendimų laukiama ne vienus metus, o dabar suskubo. Akivaizdu, kad kai kas tiesiog ieško naujų būdų, kaip pridengti savo neteisėtus veiksmus.
Pastarieji šešeri–septyneri metai – visuomenės praregėjimo metai. Žmonės mato, kas lemia padėtį, ką reiškia KT sprendimai, kas stovi už vienų ar kitų politinių jėgų, kas yra žemgrobiai, o kas – korumpuočiausi. Visuomenė pasikeitė ir mato dalykus, apie kuriuos kalbėjau dar tada. Už tai, kad būtų mažiau korupcijos ir daugiau tiesioginės demokratijos. Tad politinis elitas gina savo pozicijas ir suterštą mundurą, o Lietuvos visuomenė keičiasi į gera.
Viskas priklauso nuo sąmoningumo
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Saulius Pečeliūnas
Eltos nuotr.
Pradėta mąstyti apie tai, ką reiškia sulaužyti priesaiką. Imta galvoti – ką mums pati priesaika reiškia. Suvokta, kad priesaikos sulaužymas - tai ne vištos vagystė. Teisininkai dabar turės pasakyti savo žodį. Reikia keisti Konstituciją, tad greitų sprendimų nebus. Žinoma, pats R. Paksas, komentuodamas savo poelgį, toliau nieko blogo nemato. Ką jau padarysi. Juk ir teisingai užpultas žmogus teisme prišneka visko, kad save pateisintų, ieško kažkokių sąmokslo teorijų.
R. Pakso politinės perspektyvos dabar labiausiai priklauso nuo visuomenės ir tautos sąmoningumo: jei ji suvoks, ko verta priesaika, tuomet gerai. Jei ne, jei bus svarbu tik gražūs pažadai – nieko nepadarysi. Tuomet bus bėda mums visiems. Rinkėjams patiems tenka atsakomybė už tai, ką jie pasirenka. Jei jie ims ir nutars, kad priesaika yra niekas ir jos sulaužymas nesvarbu - ką darysi.
Baimė – blogas patarėjas
Socialdemokratas Algirdas Butkevičius
Ruslano Kondratjevo nuotr.
Visi norai nuo ko nors apsiginti, kad ir nuo R. Pakso, kyla iš baimės. Kur baimė, ten nėra racionalių sprendimų. Nebijau nei R. Pakso, nei dar ko nors. Tegul visuomenė sprendžia jo politinį likimą, nereikia to bijoti. Tegul ji demokratiškai apsisprendžia dėl vieno ar kito politiko, pagal jo kompetenciją ir dalykines savybes.
Vykdant EŽTT sprendimą vienas Konstitucijos straipsnis, kur kalbama apie priesaikos sulaužymo padarinius, turės būti pakeistas, nes jame neįgyvendinamas proporcingumo principas. Tai reikia daryti be fobijų ir galvojant ne vien apie konkretų žmogų.
Užteks demonizavimo
Politologė Morta Vidūnaitė
Eltos nuotr.
Manau, emocijos po kelių mėnesių nurims, ir Lietuva supras, kad ji turi pakankamai greitai ir efektyviai išspręsti Pakso klausimą, leisdama jam kandidatuoti į Seimą. Dabar, kai politinis establishmentas jaučia jam chronišką antipatiją, visiems reikia nuleisti garą. Greičiausiai Paksas negalės dalyvauti Seimo rinkimuose 2012 metais. Vis tiek norėsis Paksą nubausti, duoti jam suprasti, kad jis taip lengvai neišsisuks su ta savo apkalta... Na, jei jis dalyvautų rinkimuose 2016 metais, nebūtų taip blogai. Bet niekada nežinai, ką prigalvos Pakso oponentai, nuo kurių priklauso sprendimas... Demokratijos esmė ir yra tokia, kad ji turi duoti antrą galimybę, ir neriboti tautos teisės rinkti, neribotų jos valios.
Daugelio politikų reakcija parodo lietuviškosios politikos profanizmą, infantiliškumą. Paksas yra populistas, siekiantis išsilaikyti politikoje. Jis turi savo elektoratą, bet tikrai mažai tikėtina, kad jo partija galėtų laimėti itin daug balsų Seimo rinkimuose, kandidatuojant jam pačiam. Jis tiesiog būtų vienas iš populiaresnių politikų populistų ir tiek.
Kažkam gal ir skaudėtų nuo jo galvą, bet jis nėra kažkuo išskirtinai blogesnis už daugelį politikų... Taigi, politikai neįvertina visuomenės, jos galimybių bet ių tikrųjų mūsų visuomenė ne tokia jau ir nebrandi ir jau sugeba atskirti populistus nuo aiškesnę politinę programą turinčių politikų.
KT vaidmuo politikoje turėtų būti persvarstytas, nes dabar praktiškai jis yra įgavęs ir įstatymo leidžiamųjų funkcijų. Iki šiol kurta ir palaikyta konstitucinė doktrina, kad KT sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami taip pat turi būti peržiūrėta.
Galiausiai, Lietuvos politikai ir vyriausybė turi efektyviai išspręsti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, nes tai yra susiję su žmogaus teisėmis, o Lietuva vis „sužiba“ tarp kitų demokratinių valstybių ne itin gražiai. Lietuvos piliečiai palyginus dažnai kreipiasi į EŽTT, taip demonstruodami nepasitikėjimą šalies teisine sistema, taip tarsi tvirtindami, kad Lietuvos valstybė nesugeba apginti jų teisių Dar tos nesibaigiančios istorijos, kai pažeidžiamos ar ribojamos homoseksualų teisės. Tai būtų didžiausia pažanga, jei į visą šią situaciją būtų pažvelgta per žmogaus teisių prizmę.
Sustiprėjo moralinės pozicijos
Politologas Vladimiras Laučius
Eltos nuotr.
EŽTT sprendimas nėra nei R. Pakso pralaimėjimas, kaip jį vertino kai kurie politikai, nei R. Pakso pergalė, kuri leistų suabejoti Konstitucinio Teismo sprendimų dėl prezidento nušalinimo teisingumu. Vis dėlto R.Paksas pasiekė to, kas jam buvo labai svarbu - po EŽTT sprendimo jis, galima sakyti, yra „pusiau“ grąžintas į didžiąją politika kaip asmuo, galintis būti išrinktas į Seimą, ir lieka tik klausimas, nuo kada jam bus suteikta teisė kandidatuoti. Maža to, EŽTT sprendimas šiuo atžvilgiu sustiprino ir R. Pakso moralines pozicijas. Jo vadovaujamai partijai „Tvarka ir teisingumas“ visa tai yra naudinga, kad ir ką sakytų „Pakso pralaimėjimo“ užkeikimą kartojantys jo oponentai.
Dabar yra dvi opcijos: arba R. Paksui bus leista dalyvauti 2012 m. Seimo rinkimuose, arba bus nutarta bausti jį ilgiau nustačius ilgesnį terminą. Jei R. Paksas ateinančiuose rinkimuose dalyvaus, tai, žinoma, suteiks pliusų jo vadovaujamai partijai. Tačiau jei jam nebus leista dalyvauti, iš to neleidimo greičiausiai bus padaryta dramatiška TT rinkimų kampanija, kuri, pasistengus, gali duoti tvarkiečiams ne mažiau, o gal net daugiau naudos, nei jų partijos pirmininko teisė būti išrinktam į Seimą.
